Praleisti naršymo saitus
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Korupcijos prevencija
Administracinė informacija
Paslaugos
Paslaugos seniūnijose
Darbo rinkos priemonės
Socialinės įmonės
Vietinės užimtumo iniciatyvos
Profesinė reabilitacija
Ieškantiems darbo
Laisvų darbo vietų paieška
Informavimas ir konsultavimas
Registravimasis darbo biržoje
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės
Pažymų užsakymas
Bedarbių teritorinio judumo rėmimas (iki 2017-07-01)
Neįgaliųjų integracija
Darbdaviams
Laisvų darbo vietų registravimas
Tarpininkavimas įdarbinant
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės
EURES paslaugos
Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje
Grupės darbuotojų atleidimų prevencija
Informavimas telefonu
Teikiamų administracinių paslaugų aprašymai
Subsidijos už karo prievolininkus
Savanoriška praktika
Darbo įgūdžių įgijimo sutartis
Savarankiško užimtumo rėmimas
Pareigūnų ir karių integracija į darbo rinką
ADRP Parama judumui
Stažuotė
Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas
Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį
Nuorodos
Darbo rinka
ES parama
Darbo rinkos priemonės 

 

 Plačiau:

 

BEDARBIŲ PROFESINIS MOKYMAS 

 

Bedarbių profesinio mokymo tikslas - padėti bedarbiams įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, ar pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar jas tobulinti ar pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, jeigu to reikia norint įsidarbinti į laisvas darbo vietas ar pradėti dirbti savarankiškai.

Mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas gali būti siunčiami atitinkantys profesinio mokymo programos reikalavimus, o Trišalės mokymo sutarties sudarymo atveju – ir darbdavio reikalavimus ir ne anksčiau kaip po 3 metų, baigus profesinio mokymo programą ir įgiję kvalifikaciją, ar ne anksčiau kaip po 1 metų įgijus kompetenciją, išskyrus atvejus, kai dėl sveikatos būklės negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ar (ir) kompetenciją arba kai neturi teisės dirbti pagal įgytą kompetenciją neturėdamas teisės aktuose nurodyto kvalifikacijos pažymėjimo, bedarbiai, kurių individualiame užimtumo veiklos plane numatytas profesinis mokymas.

 

Darbo birža profesinį mokymą organizuoja, kai:

- sudaroma Trišalė mokymo sutartis tarp darbo biržos, darbdavio ir bedarbio;

- sudaroma Dvišalė mokymo sutartis, siunčiant bedarbius mokytis pagal tas profesinio mokymo programas, kurias baigę jie galėtų įsidarbinti į Lietuvos darbo biržos atliktų darbo rinkos prognozėmis nustatytas būsimas darbo vietas arba pradėti dirbti pačių bedarbių susirastose darbo vietose ar dirbti savarankiškai.

Bedarbiams finansuojamos šios mokymo išlaidos:

- mokymo programos įgyvendinimo išlaidos;

- mokymo stipendija;

- apgyvendinimo išlaidos;

- kelionės išlaidos, pateikus dokumentą, įrodantį deklaruotą ar gyvenamąją vietą;

- sveikatos patikrinimo išlaidos.

Darbo biržos bedarbio profesiniam mokymui skiriama suma negali viršyti 6 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžių kvalifikacijai įgyti ir 3 MMA dydžių kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, o kai neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos trukmė iki 50 val. – 1,5 MMA.

 

Išsamesnė informacija tel. (8 389) 63 995 (J. Viliūnienė).

 

 

ĮDARBINIMAS SUBSIDIJUOJANT

 

Įdarbinimo subsidijuojant tikslas – įdarbinti teritorinės darbo biržos siųstus asmenis negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šių asmenų darbo užmokesčio išlaidų, siekiant padėti bedarbiams įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti, o asmenims, kurie registruoti teritorinėje darbo biržoje kaip nedarbingi ir asmenims, kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.

Įdarbinti subsidijuojant gali būti darbo rinkoje papildomai remiami asmenys (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 25 straipsnis):

-   darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;

- bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;

- bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;

- nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų nustatyta tvarka;

- ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos;

- vyresni kaip 50 metų bedarbiai;

- asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą;

- bedarbiai iki 29 metų;

- pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai;

- asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga.

Dėl įdarbinimo subsidijuojant į darbo biržą gali kreiptis darbdaviai:

- kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;

- kurie nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

- neturi neįvykdytų sutartinių ar teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų teritorinei darbo biržai;

- kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi galiojančios baudos, paskirtos už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.

 

Išsamesnė informacija tel. (8 389) 63 995 (E. Staskonienė).

 

DARBO ĮGŪDŽIŲ ĮGIJIMO RĖMIMAS

 

Tikslas – suteikti galimybes darbo ieškantiems asmenims trūkstamus darbo įgūdžius įgyti tiesiogiai darbo vietoje ir sudaryti galimybę darbdaviui pasirinkti tinkamiausią darbuotoją.

 

Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas organizuojamas tiesiogiai darbo vietoje trūkstamiems darbo įgūdžiams įgyti šiems asmenims:

- dalyvaujantiems Lietuvos respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnyje nustatytame profesiniame mokyme arba jį baigusiems;

- pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantiems bedarbiams.

 

Darbo įgūdžių įgijimo remiama trukmė – iki 12 mėnesių.

 

Darbdaviams, organizuojantiems darbo įgūdžių įgijimo rėmimą, mokama 50 proc. dydžio subsidija darbo užmokesčiui ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms.

 

Dėl darbo įgūdžių įgijimo rėmimo į darbo biržą gali kreiptis darbdaviai:

- kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;

- kurie nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

- neturi neįvykdytų sutartinių ar teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų teritorinei darbo biržai;

- kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi galiojančios baudos, paskirtos už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.

 

Išsamesnė informacija tel. (8 389) 63 995 (E. Staskonienė).

 

DARBO VIETŲ STEIGIMAS SUBSIDIJUOJANT

 

Darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimu siekiama skatinti darbdavius steigti naujas darbo vietas arba pritaikyti esamas prie bedarbio negalios, įdarbinant juos pagal neterminuotą darbo sutartį.

Darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas organizuojamas:

- darbingo amžiaus neįgaliųjų, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis asmenų, registruotų teritorinėje darbo biržoje nedarbingais, ir darbingo amžiaus neįgalių bedarbių, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis arba vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas (atsižvelgiant į neįgaliųjų negalią pritaikant esamas) darbo vietas;

- kai buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos teritorinėje darbo biržoje nutraukimo dienos, pirmą kartą darbo vietą steigia teritorinės darbo biržos siųstam bedarbiui įdarbinti.

Subsidijos gavėjas prieš pasirašant darbo vietų steigimo sutartį, pateikia jos galiojimo užtikrinimą - banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą (kartu su laidavimo draudimo polisu) – ne mažiau 50 proc. pagal sutartį darbo vietai steigti skiriamos subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu.

 

Subsidijos dydis vienai darbo vietai įsteigti ar pritaikyti negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios paraiškos pateikimo dieną, dydžių.

 

Išsamesnė informacija tel. (8 389) 63 995 (A. Tiškauskienė).

 

VIETINIŲ UŽIMTUMO INICIATYVŲ PROJEKTAI

 

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai – tai naujų darbo vietų steigimo projektai, padedantys sutelkti vietos bendruomenės ir socialinių partnerių pastangas didinti atskirų regionų gyventojų užimtumą bei vystyti vietos socialinę ekonominę infrastruktūrą.

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytose savivaldybių (seniūnijų) teritorijose, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, nedarbo pasekmėms švelninti.

 

Įgyvendinant VUI projektus, turi būti steigiamos darbo vietos, kurioms užimti keliami reikalavimai atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

- atitinka atrankos paskelbimo dieną teritorinėje darbo biržoje registruotų bedarbių turimas kvalifikacijas ir (ar) kompetencijas arba (ir) turimą darbo patirtį;

- reikalingą kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją bedarbiai galės įgyti iki paraiškoje nurodytos darbo vietos įsteigimo datos.

 

Subsidijos vienai darbo vietai steigti dydis negali viršyti 40 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios atrankos paskelbimo dieną, dydžių. Įdarbinamam asmeniui nustatant ne visą darbo laiką, subsidijos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas). Ši nuostata netaikoma įdarbinant neįgaliuosius, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti tik ne visą darbo dieną ar savaitę.

 

Subsidijos gavėjai privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 proc. darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų, išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji (už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar ne didesnis kaip 25 procentų darbingumo lygis – 20 procentų; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30-40 procentų darbingumo lygis - 30 procentų darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų).

 

Subsidija darbo vietoms steigti skiriama šioms išlaidoms finansuoti:

- įrengimams, įrangos, techninės pagalbos priemonėms (neįgaliesiems) ir kitoms darbo priemonėms, reikalingoms darbo vietos funkcionavimui užtikrinti, pirkti, montuoti ir pritaikyti;

- patalpoms, kurios valdomos nuosavybės teise, remontuoti ir pritaikyti, reikalingoms darbo vietai įrengti. Subsidija šiai išlaidų rūšiai negali viršyti 50 procentų visos subsidijos dydžio.

 

Subsidijos gavėjas, prieš pasirašydamas sutartį, pateikia jos galiojimo užtikrinimą – banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą (kartu su laidavimo draudimo polisu) – ne mažiau kaip 50 procentų pagal sutartį darbo vietai (-oms) steigti skiriamos subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiui.

 

Subsidijos gavėjas privalo atlikti visas VUI projekte numatytas veiklas ir įsteigti visas darbo vietas iki einamųjų metų gruodžio 10 d., o įsteigtos darbo vietos turi būti išlaikytos 36 mėn. nuo jų įsteigimo dienos.

 

Išsamesnė informacija tel. (8 389) 63 995 (A. Tiškauskienė).

 

SAVARANKIŠKO UŽIMTUMO RĖMIMAS

 

Tikslas – sudaryti galimybę darbo ieškantiems asmenims, registruotiems teritorinėje darbo biržoje, pradėti savo verslą.

 

Savarankiško užimtumo rėmimas gali būti taikomas darbo biržoje registruotiems asmenims, pirmą kartą steigiantiems darbo vietą sau Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtoje labai mažoje įmonėje.

 

Bedarbiai, planuojantys steigti darbo vietą sau, turi būti tai aptarę su aptarnaujančiu teritorinės darbo biržos specialistu ir numatę savo individualios užimtumo veiklos plane.

 

Subsidija darbo vietai sau steigti gali būti skiriama, kai darbo vietą pirmą kartą sau steigia:

- darbingo amžiaus neįgalusis, kuriam nustatytas darbingumo lygis iki 25 procentų arba sunkus neįgalumo lygis;

- darbingo amžiaus neįgalusis, kuriam nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;

- darbingas asmuo iki 29 metų;·

- asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos.

 

Subsidija skiriama šių išlaidų finansavimui ir negali būti didesnė kaip 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių:

- darbo priemonių ir techninės pagalbos priemonių neįgaliesiems, būtinų darbo vietos funkcionavimui užtikrinti, pirkimui montavimui ir pritaikymui;

- patalpų, reikalingų darbo vietai įrengti ir kurios valdomos nuosavybės teise, remontui ir pritaikymui (iki 50 proc. subsidijos).

 

Pasirašius Savarankiško užimtumo rėmimo sutartį su darbo birža, darbo vieta turi būti įsteigta per 10 mėn. ir išlaikyta ne mažiau kaip 36 mėn. nuo įsteigimo dienos. Panaikinus darbo vietą, visa subsidija arba jos dalis (priklausomai nuo darbo vietos panaikinimo laikotarpio) turi būti grąžinta darbo biržai. Avansu gali būti išmokama iki 85 proc. skirtos subsidijos.

 

Išsamesnė informacija tel. (8 389) 63 995 (A. Tiškauskienė).

 

PARAMA JUDUMUI

    

Paramos judumui tikslas – kompensuoti kelionės išlaidas į darbo vietą ar į teritorinės darbo biržos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus.

 

Paramos judumui priemonė organizuojama:

- bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;

- bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse arba stažuotėje;

- bedarbiui dalyvaujant jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose;

- darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio, esant jo sutikimui, vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas.

 

Kelionės išlaidos bedarbiui kompensuojamos:

- kai asmuo dėl paramos judumui į teritorinę darbo biržą kreipiasi per 3 darbo dienas nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios ar po dalyvavimo konsultavimo grupėms užsiėmimuose ir kai nustatoma, kad asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo, stažuotės atlikimo ar konsultavimo grupėms užsiėmimų vieta;

- ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios ir ne daugiau kaip 5 kartus vienos registracijos teritorinėje darbo biržoje laikotarpiu, dalyvavus bedarbio individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose.

 

Kelionės išlaidos darbdaviui kompensuojamos:

- kai jis dėl paramos judumui į teritorinę darbo biržą kreipiasi per 3 darbo dienas nuo bedarbio įdarbinimo dienos ir kai nustatoma, kad įdarbinto bedarbio gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo vieta;

- darbdavio patirtos kelionės išlaidos kompensuojamos atsižvelgiant į atstumą nuo darbdavio vežamo asmens gyvenamosios iki darbo vietos, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo bedarbio įdarbinimo dienos.

 

Paramos judumui dydis:

- sudaro 33 procentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis neviršija vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;

- sudaro 25 procentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis viršija vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį;

- parama judumui neskiriama, jeigu asmens darbo užmokestis viršija Lietuvos statistikos departamento paskelbtą šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį.

 

Išsamesnė informacija tel. (8 389) 63 995 (A. Tiškauskienė).

 

 


Informacija atnaujinta: 2018.03.16 13:44