Teritorinių darbo biržų svetainės

 Jaunimui

 EURES

 Europos tinklas

 Vieno langelio paslaugos

Darbo paieška Darbuotojų paieška

 Naujienos

Lietuvos darbo biržos duomenų registre liepos 1 d. šalyje buvo 128,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 4,1 tūkst. mažiau palyginti su analogišku laikotarpiu pernai. Tai sudarė 7,3 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų – tiek pat, kiek prieš mėnesį, arba 0,1 proc. punkto mažiau negu praėjusių metų liepos 1 d. Jaunimo iki 29 metų registruota 18,7 tūkst. – tai 3,7 proc. šalies 16-29 m. amžiaus gyventojų. Per birželį jaunimo nedarbas sumažėjo 0,1 proc. punkto, o palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – 0,5 proc. punkto.
Neseniai atlikto Lietuvos gyventojų verslumo tyrimo rezultatai parodė, kad jaunimas daug optimistiškiau vertina ir savo jėgas, ir sąlygas kurti verslą Lietuvoje. Tą patvirtina ir antrus metus Darbo biržos teikiama reali parama jaunimui verslo pradžios idėjoms įgyvendinti bei pirmajai savo darbo vietai sukurti. Skatinant jaunimo savarankišką užimtumą ir saviraiškos plėtrą sudarytos palankios sąlygos ir taikomos lengvatos – nėra reikalavimo pateikti sutarties galiojimo užtikrinimo (banko garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo rašto) ir privalomojo nuosavo indėlio. Jaunoji karta gerokai drąsesnė – nebijo iššūkių ir kuria sau darbo vietas. 2016 metais beveik 200 jaunuolių įsteigė mikroįmones ir jau dirba savarankiškai. Per šių metų 5 mėnesius 66 jauni asmenys iki 29 metų jau įsteigė sau darbo vietas ir dar 121 pradėjo steigimo procedūras.
Trišalė
Į posėdį susirinkusi Trišalė taryba išklausė Lietuvos valstybinės delegacijos atstovų įžvalgas apie Lietuvos patirtį Tarptautinės darbo konferencijos 106-ojoje sesijoje ir aptarė pasirengimą 10-ajam Europos regioniniam susitikimui.
Aptarnavimas
Kartu su naujuoju Darbo kodeksu nuo šių metų liepos 1-osios įsigalios ir naujasis Užimtumo įstatymas. Kokios teisinės naujovės laukia darbo ieškančių žmonių, registruotų teritorinėse darbo biržose? Naujasis įstatymas jiems gerokai palankesnis – dabar besimokantiems pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis, bus suteikiamas bedarbio statusas. Darbdaviai turės galimybę organizuoti profesinį mokymą ir įdarbinimą pagal pameistrystės formą. Nauja priemonė parama judumui bus taikoma ir darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siunčiamą bedarbį, dėl kurio vežimo į darbo vietą ir atgal patiria išlaidas. Pirmą kartą Užimtumo įstatyme įtvirtinamos galimos užimtumo formos, o aktyvios darbo rinkos politikos priemonės galės būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones.
Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (DK) dirbti galima bus lankstesniu grafiku, atsiranda galimybių uždirbti daugiau, nes darbdaviai minimalią mėnesinę algą (MMA) galės mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Valstybinė darbo inspekcija planuoja socialinio modelio viešinimo priemones. Lietuvos Respublikos Vyriausybei kas tris mėnesius bus pateikiama ataskaita, kaip įgyvendinamas DK. Su nauju DK atsiranda penki galimi darbo režimai, aiškesnė yra darbo ir atostogų trukmė. Maksimalus darbo laikas su papildomu darbu ir viršvalandžiais negali viršyti 60 valandų per savaitę, o kasmetinės minimalios atostogos bus 20 darbo dienų.
Maltp
Neseniai Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančioje Maltoje vykusiame valstybinių užimtumo tarnybų posėdyje vadovai diskutavo apie darbą ateityje ir jam atlikti reikalingus įgūdžius. Posėdyje pristatytas strateginis dokumentas – Valstybinių užimtumo tarnybų 2020 vizija, kurioje, atsižvelgiant į užimtumo sistemas veikiančią didelę transformaciją (sparti technologijų kaita, naujos užimtumo formos, skirtingi karjeros modeliai, socialiniai pokyčiai visuomenėje), valstybinės užimtumo tarnybos numato savo veiklos strateginį perorientavimą.
PES
Europos Komisija parengė ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, kurioje vertinama, kaip Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas (toliau – Tinklas) įgyvendina Sprendimo Nr. 573/2014/ES dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo tikslus. Lietuvos darbo birža aktyviai dalyvauja Tinklo veiklose – lyginamojo mokymosi projekte, teikė siūlymus konsultacijoms dėl Europos socialinių teisių ramsčio, siūlymus VUT 2020 m. vizijai patikslinti, surengė pirmą Europos darbdavių dieną, nuolat teikia duomenis įvairioms analitinėms ataskaitoms ir tyrimams ir kt.

 Darbo rinka

Liepos 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 128,8 tūkst. bedarbių, tai yra 7,3 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Nedirbančio 16 - 29 metų amžiaus jaunimo buvo registruota 18,7 tūkst. arba 3,7 proc. šios amžiaus grupės šalies gyventojų.

Gegužės mėnesį Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo registruota 31,9 tūkst. darbo pasiūlymų. Tarp paklausiausių profesijų birželį išlieka pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai. Augo maitinimo sektoriaus darbuotojų paklausa. 

Išsami situacijos apžvalga >

TOP 10 paklausiausių profesijų >

 

 

 

 Renginiai

Renginių nėra.