Istorija 

Apie Lietuvos darbo biržos ir Jaunimo darbo centrų įkūrimą


  

Iliustracija

Socialinės apsaugos pradžia Lietuvoje – 1918 m. Po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus Lietuvos valstybę buvo sudaryta pirmoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įsteigta Viešųjų darbų ir maitinimo ministerija. Ji turėjo rūpintis viešųjų darbų organizavimu bedarbiams, vargstančiųjų maitinimu, kurti socialinės apsaugos pagrindus.

1919 m. gegužės 22 d. priimtas Darbo biržų įstatymas įpareigojo apskričių ir didesnių miestų savivaldybes steigti darbo biržas, o valsčių savivaldybes – darbo biržų skyrius. Centrinė darbo birža buvo įsteigta prie Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos. Nedarbo problemą padėjo spręsti ir 1933 m. priimtas Viešųjų darbų fondo įstatymas. Šio fondo lėšos buvo sudaromos iš darbdavių, valstybės ir savivaldybių įnašų.

Tarpukariu registruotų bedarbių buvo nedaug: 1935 m. gruodžio 1 d. visoje Lietuvoje buvo 5158, o 1939 m. sausio 1 d. – 3116 bedarbiai.

1940 m. Sovietų Sąjungos okupacinė valdžia panaikino Lietuvos valstybės socialinius įstatymus ir institucijas.

Buvo įsteigtas Darbo liaudies komisariatas, kuris ėmėsi vadovauti darbo biržoms. 1941 metais, „socializmo laimėjimams ėmus naikinti sąlygas nedarbui rastis“, darbo biržos uždarytos.

1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėtas rengti Gyventojų  užimtumo įstatymas, kuris buvo priimtas 1990 m. gruodžio 13 d.

Įstatymo projektą rengė darbo grupė, vadovaujama tuometinio Socialinės apsaugos ministro pirmojo pavaduotojo Mindaugo Stankevičiaus. Vienas iš aktyviausių įstatymo rengimo grupės narių buvo ilgametis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Gyventojų užimtumo skyriaus viršininkas Leonas Perkumas. 

1996 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas minėtame įstatyme padarė pakeitimų, jį papildė ir pakeitė pavadinimą į Bedarbių rėmimo įstatymą. Nuo 2006 m. birželio 15 d. įstatymas vadinamas Užimtumo rėmimo įstatymu. 2014 m. šį įstatymą papildžius, išplėtus, šiandien juo ir vadovaujamasi.

Lietuvos darbo birža – institucija, įgyvendinanti užimtumo rėmimo politiką, savo veiklą pradėjo 1991 m. kovo 1 d. 

2013 m. gruodžioio 12 d. priimtas naujas Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Šiuo įstatymu pakeista bedarbiams mokamų nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo tvarka, dydžiai, terminai ir t.t. 

Plečiant darbo biržos atviro informavimo ir konsultavimo paslaugas nuo 1999 m. pradėti steigti Jaunimo darbo centrai. 

 

Projektas „Jaunimo darbo centras Vilniuje“ buvo įgyvendintas pagal programą „Lietuvos – Danijos bendradarbiavimas tobulinant Lietuvos darbo rinkos sistemą“ (angl. Lithuanian-Danish Co-operation on Improvements to the Lithuanian Labour Market System).

Projektu siekta pagerinti jaunimo profesinį orientavimą ir jaunuolių integraciją darbo rinkoje bei taip sumažinti jaunimo nedarbo lygį. Projekto geroji patirtis turėjo būti įdiegta šalies didžiuosiuose miestuose.

1998 m. rudenį Danijos Darbo ministerija paskelbė konkursą projektui įgyvendinti.

1999 m. vasario 9 d. susitarimą projektui įgyvendinti pasirašė Orhuso susivienijimas (Danijos miestas, angl. Aarhus), kurį sudarė Orhuso užimtumo tarnyba, Orhuso savivaldybės užimtumo departamentas ir Orhuso profesinio orientavimo centras (angl. AMU-Center Aarhus).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei darbo grupė, susidedanti iš jaunimui atstovaujančių organizacijų atstovų, buvo projekto partneriai Lietuvoje. Po oficialaus Jaunimo darbo centro Vilniuje atidarymo šios darbo grupės veiklą pakeitė Jaunimo metodinė taryba.

Jaunimo darbo centro Vilniuje oficiali įkūrimo data – 1999 m. rugsėjo 3 d. Tuo metu Jaunimo darbo centre dirbo 4 žmonės. Nuo Jaunimo darbo centro įkūrimo iki 1999 m. pabaigos, kiekvieną dieną centrą aplankydavo 100-150 jaunuolių.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – vieneri metai, nuo 1999 m. vasario mėn. iki 2000 m. vasario mėn.

Iliustracija

1999 m. rugsėjo 3 d. atidarytas Jaunimo darbo centras Vilniuje. 2002 m. atidaryti centrai Šiauliuose ir Klaipėdoje, 2003 m. – Kaune, 2004 m. – Alytuje ir Panevėžyje, 2006 m. – Naujojoje Akmenėje, 2007 m. – Telšiuose, 2008 m. – Marijampolėje ir Tauragėje, 2009 m. – Utenoje.

2013 m. Jaunimo darbo centrų tinklas išplėstas, papildomai įsteigiant 11 Jaunimo darbo centrų Lazdijuose, Varėnoje, Kaišiadoryse, Palangoje, Vilkaviškyje, Biržuose, Joniškyje, Mažeikiuose, Visagine, Zarasuose, Šalčininkuose.

2014 m. veiklą pradėjo 7 nauji Jaunimo darbo centrai Druskininkuose, Jonavoje, Šilutėje, Šakiuose, Šilalėje, Jurbarke ir Plungėje.

2015 m. Jaunimo darbo centrų tinklas praplėstas 8 naujais centrais Kupiškyje, Pasvalyje, Ukmergėje, Švenčionyse, Kelmėje, Kėdainiuose, Anykščiuose ir dar vienu Klaipėdoje.

2016 m. planuojama šį tinklą plėsti toliau.


Informacija atnaujinta: 2017.11.29 16:07