Kokio amžiaus asmuo gali registruotis darbo biržoje?
Registruotis teritorinėse darbo biržose gali VISI asmenys nuo 14 metų – ne tik siekiantys įgyti bedarbio statusą, bet ir kiti: dirbantys ir norintys pakeisti turimą darbą, besimokantys, pensinio amžiaus. Pažymėtina, jog bedarbio statusas suteikiamas asmenims nuo 16 metų iki Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus...
Daugiau atsakymų
Radijo laidų vedėja R. Jusionytė: prestižinį darbą Anglijoje iškeitė į nežinią Lietuvoje
Aktualios naujienos  |  Naujienų archyvas
2017 m. lapkričio 10 d.
Kategorija: Darbo rinkos

 

„Pasaulyje ir taip yra per daug nelaimingų teisininkų, kurie būtų buvę nuostabūs muzikantai ar mokytojai!“ – taip pokalbį pradeda Rasa Jusionytė, kanalo „Ką žmonės dirba“? redaktorė. Jauna ir talentinga mergina metė prestižinį darbą leidykloje Anglijoje, kad grįžtų į Lietuvą ir įgyvendintų savo kūrybines idėjas. Tačiau niekada nesigailėjo, kad pasirinko daryti tai, kas jai labiausiai patinka. R. Jusionytė teigia, kad Lietuvoje – idealios sąlygos realizuoti save ir dalinasi patarimais, kaip kiekvienam jaunam žmogui atrasti tą vienintelį profesinį kelią, kurio daugelis ieško visą gyvenimą.

 

 

Visų pirma – papasakok apie save. Kas yra Rasa Jusionytė? Kuo ji gyvena ir kvėpuoja dabar?

Esu „Ką žmonės dirba?“ redaktorė. Tai elektroninis žurnalas, „Žinių Radijo“ laida, podcasto (internetinio radijo) pirmas sezonas, netrukus ir knyga apie kūrybišką gyvenimą ir netradicinį darbą Lietuvoje. Taip pat esu ir prekinių ženklų komunikacijų strategė. Dirbu sau ir labai tuo didžiuojuosi!

Kaip prasidėjo tavo karjeros ir savęs paieškos? Kodėl nusprendei išvykti iš Lietuvos?

Išvykau studijuoti į Londoną, nes norėjosi laisvės, norėjau būti savarankiška. Tačiau man buvo labai sunku apsispręsti, ką studijuoti – tiek daug savęs atidaviau baigiamiesiems egzaminams, net neturėjau laiko pagalvoti, kokią profesiją rinktis.

Labai džiaugiuosi, kad išvažiavau, nes pamatyti, kaip gyvenimas verda kitur – labai sveika, išmoksti be galo daug. Studijos užsienyje, kai gyveni iš savo kišenės, priverčia labai greitai pasidaryti suaugusiu žmogumi.

Kaip galiausiai atradai savo „pašaukimą“ – svajonių darbą ar kryptį, kuria nori eiti?

Studijų kryptį po metų gyvenimo Londone išsirinkau lengvai. Visada be galo mėgau žurnalus, šis pomėgis atėjo iš mamos – ji iki šiol kiekvieną mėnesį nusiperka visus naujus numerius. Aš taip pat daugiausiai pinigų išleisdavau žurnalams ir knygoms. Be to, man labai patinka žmonės, tad norėjau būti jų apsupta ir įkvėpta. Įvertinus visai tai pasirinkau žurnalų leidybos studijas. Po jų galutinai įsitikinau, kad mano pašaukimas ir yra bendrauti su žmonėmis – šiandien tai žurnalistika, rytoj galbūt televizija, dar vėliau dėstymas, o gal vieną dieną tiesiog būsiu labai laiminga lietuvių kalbos mokytoja ar knygų leidėja. Išvažiavusi supratau, kad profesiją reikia rinktis pagal tai, kas man įdomu, o ne tai, kas pelninga.

Londone turėjai darbą, draugus ir pradėjai kurti gyvenimą, apie kurį, galbūt, daug kas tik pasvajotų... Kodėl nusprendei grįžti į Lietuvą?

Buvo labai sunku palikti savo žmonių ratą, nes mane ten žinojo, klientai jau patys atsirasdavo. Be to, rašiau žurnalams, galvojome vieną mano inicijuotų projektų paversti į knygą... Tačiau kai pradėjau įsitvirtinti toje šalyje, supratau, kad kažko trūksta. Norėjosi daugiau gyvenimo. Norėjosi draugų, kurie ne už kelių valandų kelio ir kuriuos matai ne kartą per mėnesį. Norėjau būti arčiau savo mamos, šeimos. Norėjau, kad vieną dieną mano vaikai eitų į lietuvišką mokyklą ir skaitytų tokias knygas kaip „Grybų karas“ ar „Altorių šešėly“, kad mūsų kultūra būtų ta pati.

Žinau, kad tai naiviai skamba, bet niekada nesijaučiau, kad ten „priklausau” ir, manau, retas Londone susikuria tikrus namus. O čia, Vilniuje, vaikštai gatvėmis ir žinai, kad miestas priklauso tau, o tu jam, čia tavo namai. Lietuvoje mačiau ateitį ir gerą gyvenimo kokybę. Be to, mačiau, kad viską, ką darau Londone, galiu nuveikti ir Vilniuje. Ir tikrai, čia ir žurnalą klientui jau išleidau, ir per tris mėnesius nuo atvykimo pradėjau radijo laidą – Lietuva tikrai nebuvo žingsnis atgal karjeros atžvilgiu.

Savo puslapyje www.kazmonesdirba.com rašote, kad labai didžiuojatės, kad galite dirbti ir kurti Lietuvoje. Papasakokite, kodėl?

Kai gyveni šalyse, kurios jau ilgą laiką yra nepriklausomos, esi tik sraigtelis didžiuliame aparate. O Lietuvoje esi kur kas daugiau – jau ir varžtelis, kuris kažką laiko, kažką keičia.

Čia labai daug vietos kažką sukurti. O kadangi dar daug kas nesukurta, žmonės labai smalsūs viską išmėginti. Lietuva dar savo paauglystėje, su mano karta ji užaugs iki jauno žmogaus – savimi pasitikinčio ir smalsaus pasaulio piliečio.

Šiandien mes vis svajojame apie kokią modernesnę šalį, o kai išvažiuoji ir grįžti, pamatai, kad tokioje jau gyvename. 

Kaip atrasti motyvacijos ieškoti, tobulėti, mokytis, klysti ir vėl pradėti iš naujo?

Visi kartais pristinga motyvacijos, todėl, manau, svarbiausia tai suvokti. Tada „nebedaužai“ savęs, kad „va kaip kitiems sekasi, o aš ką?“, o supranti, kad reikia leisti sau atsipalaiduoti, patinginiauti, prisiminti, kodėl taip myli tai, ką darai. Tada ir jėgos grįš.

Gal turi atsakymą į amžiną klausimą – kaip surasti savo svajonių darbą, kad, iš tikrųjų, dirbti visai nereikėtų?

Niekada priimant sprendimus neleisk, kad baimė neturėti pinigų nulemtų tavo pasirinkimą. Daryk tai, dėl ko degi, ką labai nori išmėginti. Daryk tai, ką jauti esant prasminga.

Ką galėtum patarti jaunam žmogui, kuris neapsisprendęs gyvenime – nežino, kokią profesiją pasirinkti, kaip susirasti mylimą darbą?

Galėčiau išskirti 5 esmines taisykles ar gaires, kurios, galbūt, įkvėps ir paskatins jaunus žmones veikti:

1. Kantrybė įveikia daugelį sunkumų. Nemesk savo svajonės vien todėl, kad dabar sunku. Didysis svajonių darbas susideda iš daugelio mažų žingsnelių, lydimų nedidelių pergalių. Jas reikia atšvęsti ir taip po truputėlį artėsi prie savo plano A.

2. Visada klausk — kodėl? Žinok savo dabartinio darbo, kuriam atiduodi laiką ir energiją, prasmę. Aplink visada bus daug viliojančių pasiūlymų, viskam negalima sakyti taip. Jei pajauti, kad dirbdamas nebegali susikaupti, atidėk darbą į šalį. Nedaryk greitų darbų tik tam, kad užsidirbtum greitų pinigų.

3. Nebežinai, ko nori? Vienintelis būdas išsikapstyti — atsikelti nuo sofos ir išbandyti daugybę naujų veiklų.

4. Kad ir kaip banaliai skambėtų — svarbiausia suteikti sau šansą. Mes bijome nežinomybės ir nesaugumo, bet gyvename tik kartą ir geriau griūti veidu į balą, nei sėdėti darbe, kuris tave išsunkia. O kai dirbi sau, tai ir į balą veidu negriūsi, nes visas pasaulis tau kažkaip ima ir padeda.

5. Jei daug rytų iš eilės atsikeli, žiūri į veidrodį ir galvoji, kad jei tai būtų tavo paskuitinė diena, tikrai jos taip nenugyventum — inicijuok pokyčius. Bus baisu, bet labai gera.

 

 

Aktualios naujienos  |  Naujienų archyvas