Į jauno žmogaus gyvenimą ES šalys investuoja vienbalsiai
Aktualios naujienos  |  Naujienų archyvas
2017 m. rugpjūčio 31 d.
Kategorija: Darbo rinkos

 

Jaunimo užimtumas – viena opiausių darbo rinkos problemų visame pasaulyje, taip pat ir Europos Sąjungoje. Tyrimai rodo, kad jaunimo nedarbas gali padaryti neigiamą ilgalaikį poveikį – didėja rizika ateityje neturėti darbo, gauti mažesnes pajamas, taip pat gresia žmogiškojo kapitalo praradimas, skurdas „paveldimas“, neturint finansinių garantijų sudėtinga kurti šeimą, išlaikyti socialinius ryšius. Todėl aktyvi kova su jaunimo nedarbu yra vienas iš Europos Sąjungos prioritetų.

2013-aisiais ES šalyse darbo neturėjo beveik 6 mln. jaunų (iki 29 m.) žmonių. Tais metais Europos Parlamentas nusprendė iki 2020-ųjų ES biudžete skirti 8 mlr. eurų jaunimo nedarbui mažinti. Lietuvoje šiuo metu ES ir valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinamiems projektams „Atrask save“ ir „Naujas startas“, kurie tęsis iki 2018 m., skirta 69 mln. eurų.

„Verta pastebėti, kad šios sąnaudos yra keliolika ar net keliasdešimt kartų mažesnės, palyginti su sąnaudomis, kurios būtų patirtos nesiimant jokių veiksmų. Šios sąnaudos turėtų būti vadinamos investicija į jauno žmogaus gyvenimą“, – teigia Valdas Maksvytis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistas, Jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatorius Lietuvoje. Jis prideda, kad, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“) tyrimo duomenimis, Lietuvoje dėl nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunų žmonių 2008 m. buvo prarandama 0,7 proc. BVP, o 2011 m. – jau 1,1 proc. BPV, t.y. šiek tiek daugiau nei 290 mln. eurų.

 

Nuotraukoje: Valdas Maksvytis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistas, Jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatorius Lietuvoje

 


Šiuo metu veikiančių Jaunimo garantijų iniciatyvos projektų pavyzdžių galima rasti visose ES šalyse. Atsižvelgiant į vietinį kontekstą ir šalies ekonomikos lygį bei tradicijas, kartais net kardinaliai skiriasi į projektus įtraukiamų jaunuolių amžius, lėšų vienam dalyviui dydis (ES šalyse taikomų programų kaina siekia nuo 2 iki 7 tūkst. eurų vienam žmogui, o Lietuvoje nesiekia 700 eurų), siūlomos veiklos ar subsidijos ir kiti niuansai, visgi vieningai sutariama, kad šie projektai, nors ir trumpalaikiai, yra veiksmingi. Tyrimuose pastebima, kad net ir trumpalaikis jaunimo užimtumas kur kas padidina tikimybę susirasti darbą ateityje.

Pavyzdžiui, Airija įgyvendina projektą „Socialinės įtraukties ir bendruomenės aktyvumo skatinimo programa“ („Social Inclusion and Community Activation Programme“ (SICAP) – anglų k.). Projekto vertė – 6 mln. eurų. Projekte skurdą, socialinę atskirtį, ilgalaikį nedarbą patiriantiems jaunuoliams teikiama pagalba ugdant įsidarbinimo įgūdžius, organizuojamas profesinis mokymas, teikiama parama savarankiškam užimtumui. 2015 m. programoje dalyvavo 4 tūkst. jaunuolių.

Švedijoje įgyvendinimo projekto „Prioritetas Nr. 1“ („Prio 1“) tikslinė grupė – 18-24 metų jaunimas. Dalyviams siūlomi karjeros planavimo, darbo paieškos, įsidarbinimo dokumentų rengimo mokymai, individualios konsultacijos, skatinama pameistrystė. Projekto vertė – 1,7 mln. eurų, tiesa, Švedijoje į jį siekiama įtraukti 360 jaunuolių, taigi vidutinė lėšų dalis vienam dalyviui – net 4,722 eurai.

Tuo tarpu Ispanijoje įgyvendinimas projektas, kurio dėka teikiamos įdarbinimo subsidijos jaunimui. Iki 6 mėn. mokama 300 eurų per mėnesį siekianti subsidija darbo užmokesčiui, jei dirbama visą dieną. Projekto vertė – 1,43 mln. eurų. Planuojamas dalyvių skaičius – 4,5 tūkst. Vidutinė lėšų dalis vienam dalyviui – 317 eurų.

Rumunijoje, siekiant kovoti su jaunimo nedarbu, įsteigti 27 Jaunimo garantijų centrai, kurių tikslas – identifikuoti ir įtraukti nedirbančius jaunuolius, suteikti jiems karjeros planavimo, profesinio orientavimo paslaugas ir nukreipti juos į vietos darbo biržas arba dalyvauti pameistrystės schemoje, arba sutrumpinti jų perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, nukreipiant į autorizuotus kompetencijų įvertinimo centrus.

Kaimyninėje Latvijoje įgyvendinamas projektas „Profesinio mokymo programų įgyvendinimas nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui“. Jaunimui nuo 17 iki 29 metų, turintiems pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą, ar anksčiau nei prieš 12 mėn. įgijusiems profesiją, siūloma dalyvauti profesinės programose, kurios trunka nuo 1 iki 1,5 metų. Mokymuose įtraukta 15 savaičių trukmės praktika pas darbdavį. Siūloma rinktis iš 100 darbo rinkoje paklausių profesijų. Populiari ir kita programa – „jaunimo seminarai“, kurių metų žemos kvalifikacijos jaunuoliams siūloma išbandyti iki trijų mokymo programų profesinėse mokyklose (kiekvieną – iki 3 mėn.). Darbui su neaktyviais jaunuoliais įgyvendinamas projektas „Sužinok ir daryk“ („Know and Do“ – angl.k.). Projekto vertė – 9 mln. eurų, siekiama identifikuoti ir įtraukti 5,3 tūkst. darbo biržoje neregistruotų jaunuolių. Vidutinė lėšų dalis dalyviui – 1,698 eurai. Projekto metu ugdomos mokymosi visą gyvenimą kompetencijos, socialinė įtrauktis, asmenybė, savęs pažinimas.

Slovėnijoje įgyvendinama programa „Pirmasis iššūkis 2015“ („Prvi izziv“), kurios metu 15-29 m. jaunuoliams teikiama įdarbinimo subsidijuojant priemonė 15 mėn. laikotarpiui. Maksimalus subsidijos dydis – 7,250 eurų, programos biudžetas – 20,7 mln. eurų. Siekiama įtraukti 2,9 tūkst. jaunuolių, vidutinė lėšų dalis vienam dalyviui – 7,137 eurai.

Slovakija įgyvendina projektą „Iš praktikos į darbą“ („Praxou k zmestnaniu“) – subsidijuojamas įdarbinimas ne visą darbo dieną ne trumpiau nei 9 mėn, teikiamos mentorystės darbe paslaugos. Siekiama, kad jaunuoliai įgytų darbo įgūdžių, o darbdaviai atsirinktų darbuotojus, labiausiai atitinkančius jų poreikius. Į projektą planuojama įtraukti 16 tūkst. jaunuolių, tam skiriant 48,9 mln. eurų. Vidutinė lėšų dalis vienam dalyviui – 3,056 eurai.

Portugalijoje įgyvendinama programa „Profesinė pameistrystė viešojoje centrinėje administracijoje“ („Programa de Estágios Profissionais na Administração Pública Central, PEPAC), kuri padeda pirmojo darbo ieškantiems jaunuoliams, bedarbiams absolventams, įgytos kvalifikacijos ir įgūdžių neatitinkantį darbą dirbantiems jaunuoliams. Programa siūloma jaunimui iki 30 metų, tačiau taip pat gali dalyvauti 30-35 m. asmenys, turintys 60 proc. nedarbingumą. Pameistrystė vyksta iki 12 mėn. ir yra apmokama – iki 700 eurų per mėnesį.

Lenkijoje įgyvendinami projektai „Idėja tau“ („Pomysł na siebie“) ir „Lygių galimybių darbo rinka“ („Równi na rynku pracy“), kurių vertė – 16 mln. eurų. Pirmuoju projektu 15-17 m. jaunuoliai grąžinami į švietimo sistemą ar mokymus. Dalyvių skaičius – 1,3 tūkst. Antrasis projektas nukreiptas į 18-24 m. socialiai pažeidžiamus jaunuolius. Dalyvių skaičius – 6,2 tūkst. Siūloma plati veiklų įvairovė: pedagoginė ir psichologinė pagalba, darbo paieškos konsultacijos, teisinė pagalba, tarpasmeniniai mokymai, profesiniai mokymai, iki 6 mėn. trukmės stažuotės. Vidutinė lėšų dalis vienam dalyviui – 2,133 eurai.

Prancūzijos valstybinė užimtumo tarnyba organizuoja iki 6 mėn. trukmės individualizuotą pagalbą, iki 3 mėn. trukmės grupinius užsiėmimus, kuriuose teikiama savivertės stiprinimo, socialinės įtraukties, darbo paieškos įgūdžių lavinimo, įsidarbinimo dokumentų parengimo pagalba, profesinio orientavimo veiklos. Siekiama įtraukti 53 tūkst. jaunuolių. Priemonei įgyvendinti skirta 25 mln. eurų. Vidutinė lėšų dalis vienam dalyviui – 472 eurai. Įgyvendinamas ir projektas „Garantijos jaunimui“, ugdantis jaunų žmonių savarankiškumo įgūdžius. Jaunuoliai skatinami išmokomis, tačiau pasirašo vienerių metų abipusio įsipareigojimo sutartį, dalyvauja grupių užsiėmimuose, ugdančiuose pagrindines ir minkštąsias kompetencijas, gauna individualias konsultacijas, atlieka kelias trumpalaikes praktikas. Tokios priemonės vidutinė lėšų dalis vienam dalyviui – nuo  2,5 iki beveik 4 tūkst. eurų. 2016 m. priemonei skirta 223,9 mln. eurų, įtraukiant 60 tūkst. jaunuolių.

Bulgarija įgyvendina 55,3 mln. eurų vertės programą jaunimui, kurioje skatinamas jaunuolių darbo įgūdžių, profesinių kompetencijų ir kvalifikacijos įgijimas, užsienio kalbų žinios, skaitmeninės kompetencijos. Planuojama įtraukti 23 tūkst. jaunuolių, vidutinė lėšų dalis dalyviui – 2,404 eurai.

Danijoje „Statome tiltus į švietimą“ jaunuolius bando įtraukti į švietimo aplinką – paskaitos ir mokymai vyksta kartu su kitais jaunuoliais, dalyvaujančiais „įprastuose“ profesinio mokymo užsiėmimuose. Dalyviai gali išbandyti įvairias mokymo programas, trumpalaikes praktikas ir pan. Ugdomi pagrindiniai jaunuolių raštingumo įgūdžiai. Mokymai trunka iki 15 savaičių. Manoma, kad šios programos sėkmę lemia aktyvus darbo centro ir švietimo institucijų bendradarbiavimas, aktyvus mentorių darbas.

Lietuvoje šiandien dažna problema ta, kad daugelis jaunuolių iš esmės nežino, ko nori iš gyvenimo ir ką nori veikti. Didžioji dauguma darbo biržoje registruotų jaunuolių neturi profesinės kvalifikacijos ir darbo patirties. Taigi, atsižvelgus į lokalią socialinę aplinką, Lietuvoje jaunimo užimtumo skatinimo programa susideda iš dviejų projektų: pirmajame etape „Atrask save“ dirbantys specialistai padeda jaunam žmogaui didinti jo motyvaciją, pasitikėjimą savimi bei atlieka profesinį orientavimą. Šio projekto tęsinys „Naujas startas“ yra priemonė, padedanti įgyti paklausią profesiją, gauti paramą sėkmingai įsidarbinti ar net pradėti savo verslą.

Dalyvavimas projektuose nemokamas, jaunuoliai nepatiria papildomų išlaidų – kompensuojamos kelionės išlaidos, apmokamas privalomasis sveikatos draudimas. Atliekant „Jaunimo savanorišką tarnybą“ kompensuojamos ir maitinimo išlaidos, o apsisprendus savanoriauti kitame mieste – apmokama būsto nuoma.

Daugiau kaip 70 proc. programose „Atrask save“ ir „Naujas startas“ jau dalyvaujančių lietuvių paslaugų teikimą vertina labai teigiamai. Pagal jų atsiliepimus akivaizdu, kad jaunuolius reikia išklausyti, įsiklausyti į jų poreikius, norus ir galimybes bei laiku pasiūlyti pagalbą. Svarbu jaunuoliams padėti susiorientuoti ir nukreipti juos tinkama linkme. „Iš tiesų, prievarta negalime jauno žmogaus paveikti, tačiau paveikti gali elementarus dėmesys ir įsigilinimas į asmens situaciją“, – sako V. Maksvytis.

 

 

 

Aktualios naujienos  |  Naujienų archyvas