Socialinė apsauga Lietuvoje 
Pagrindinis organizavimas


Valstybinio socialinio draudimo sistema pagrįsta solidarumo principu. Dirbantys žmonės kas mėnesį moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, o išėję į pensiją, tapę invalidais, susirgę, sulaukę kūdikio, netekę sutuoktinio, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo “SoDra” gauna atitinkamas išmokas. Nemokantys įmokų žmonės neturi teisės į socialinio draudimo teikiamas garantijas.

Dirbdami pagal darbo sutartį, nuo gaunamo atlyginimo turite mokėti šiuos mokesčius: 15 proc. gyventojų pajamų mokestį ir 9 proc. dydžio soc. draudimo įmoką (3 proc. valstybinio socialinio draudimo ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo).

Kitą įmokos dalį nuo priskaičiuoto atlyginimo (3 proc. privalomojo sveikatos draudimo ir 27,98 proc. valstybinio socialinio draudimo) už Jus moka darbdavys. Jei dirbate savarankiškai, t. y. turite personalinę įmonę, privalote draustis pagrindinei pensijos daliai, t.y.  bazinei pensijai. Šiuo metu patvirtintas valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti mėnesio įmokos dydis yra 50 proc. bazinės pensijos. Taip pat turite draustis papildomai pensijos daliai, mokėdamas 15 proc. nuo paties pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamos pajamų sumos. Verslo liudijimus turintys asmenys draudžiasi, o ūkininkai save ir dirbančius ūkyje pilnamečius savo ūkio narius draudžia tik bazinei pensijai.

Senatvės pensijai gauti reikia ne mažiau kaip 15 metų pensijų draudimo stažo. Neturintiems tokio stažo pensija neskiriama. Socialinio draudimo stažas būtinas norint gauti ir ligos, motinystės, motinystės, tėvystės pašalpas.

Daugiau informacijos apie socialinį draudimą galite gauti kiekviename “SoDros” teritoriniame skyriuje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje, “SoDros” interneto svetainėje. Čia taip pat galite rasti informacijos remiant pažeidžiamas socialines grupes.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba - www.sodra.lt
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija -
www.socmin.lrv.lt

Ligos pašalpa

Teisę gauti ligos pašalpą turi asmenys, kurie yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Pašalpa skiriama, jeigu laikinasis nedarbingumas atsiranda dėl ligos arba traumos, užkrečiamų ligų protrūkių ir epidemijų, vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, šeimos nario ligos, jeigu jį būtina slaugyti, gydymosi proteziniame ir/ar ortopediniame stacionare ir dėl to prarandama dalis darbo pajamų. Pašalpa skiriama, jeigu apdraustasis prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Tais atvejais, kai apdraustasis asmuo neturi reikiamos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai jis buvo išleistas vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš pastarąsias atostogas.

Pašalpa skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną. Jeigu asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo.

Ligos pašalpą už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, išskyrus šeimos nario slaugos pašalpą, apmoka darbdavys. Darbdavio apmokama ligos pašalpa negali būti mažesnė negu 80 procentų ir didesnė negu 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio uždarbio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama  80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos pašalpa mokama tik už darbo dienas.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

Asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos ar turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpos, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Ligos pašalpa negali būti mažesnė ar didesnė, nei nustatytos ribos. Minimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos pašalpos dydis yra 5,30 Eur. Maksimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos pašalpos dydis: 54,25 Eur (kai mokama 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio), 67,81 Eur (kai mokama 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio).

Daugiau informacijos ligos pašalpos skyrimo klausimais galite rasti Valstybinio socialinio draudimo fondo „SoDra“ internetinėje svetainėje www.sodra.lt

Motinystės pašalpa

Teisę gauti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį turi apdraustosios ligos ir motinystės socialiniu draudimu moterys, jeigu iki pirmos nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą arba neįgijo nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes apdraustoji:
• yra iki 26 metų amžiaus ir nurodytu laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir tik baigusi atitinkamą mokyklą tapo apdraustąja per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą);
• nurodytu laikotarpiu buvo pareigūnė, profesinės karo tarnybos karė ar statutinė valstybės tarnautoja (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punktai), ir pertrauka nuo tarnybos pabaigos iki tapo apdraustąja neviršija 3 mėnesių.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, per kuriuos mokamos ar turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo socialinio draudimo ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpas, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokas.

Motinystės pašalpa mokama:
• už 126 kalendorines dienas (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių);
• komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų;
• už 56 kalendorines dienas po gimdymo, jeigu moteris iki gimdymo datos nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas;
• už 70 kalendorinių dienų po gimdymo, komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, jeigu moteris iki gimdymo datos nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas.

Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa mokama:
• už 28 kalendorines dienas po gimdymo
arba:
• už 126 kalendorines dienas po gimdymo, jei kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau;
• komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų.

Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Apdraustajam asmeniui, paskirtam vaiko globėju, motinystės pašalpa mokama nuo globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70 dienų.

Motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama turinčiam teisę ją gauti apdraustajam asmeniui, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai.

Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, kuris:
• draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu (už jį mokamos socialinio draudimo įmokos);
• suteiktos vaiko priežiūros atostogos, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą, ar antraisiais vaiko auginimo metais arba atvejais, kai asmuo atleistas iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo, bankroto, pasibaigus darbo sutarčiai arba paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui ir dėl to šios atostogos nesuteiktos;
• iki pirmos vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą;
• „Sodros“ teritoriniam skyriui ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikotarpio, už kurį asmuo turi teisę gauti pašalpą, pabaigos pateikė prašymą skirti pašalpą.

Jeigu apdraustasis pasirenka gauti pašalpą iki vaikui sukaks 1 metai, priskaičiuota mėnesio motinystės (tėvystės) pašalpa negali būti didesnė kaip 100 procentų  maksimalaus kompensuojamojo uždarbio.

Jeigu apdraustasis pasirenka pašalpą gauti kol vaikui sueis 2 metai – iki vaikui sukaks 1 metai, priskaičiuota pašalpa negali būti didesnė kaip 70 procentų, o iki vaikui sukaks 2 metai – kaip 40 procentų  maksimalaus kompensuojamojo uždarbio.

Motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip trečdalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.

Motinystės (tėvystės) pašalpa apskaičiuojama pagal teisės į pašalpą atsiradimo metų vidutinį darbo dienų per mėnesį skaičių (2014 m. – 21 d.d.) ir mokama už praėjusį mėnesį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba -  www.sodra.lt
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
www.socmin.lt

Invalidumo pensija

Invalidumo pensija skiriama, kai asmuo yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas,
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu ir turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo (darbo) stažą netekto darbingumo pensijai.

Invalidumo pensija skiriama nuo teisės gauti ją atsiradimo dienos, t.y. dienos, kurią NDNT asmenį pripažino nedarbingu ar iš dalies darbingu, jei šią dieną asmuo turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo skyriuje dienos.

Nedarbingu laikomas asmuo, kurį NDNT pripažįsta netekusiu 75 – 100 procentų darbingumo (t.y. jam nustatoma 0 – 25 procentų darbingumo).

Iš dalies darbingu laikomas asmuo, kurį NDNT pripažįsta netekusiu 45-55 arba 60-70 procentų darbingumo (t.y. jam nustatoma 45-55 arba 30-40 procentų darbingumo).

Jei NDNT asmenį pripažįsta netekusiu 0 – 40 procentų darbingumo (t.y. jam nustatoma 60 – 100 procentų darbingumo), asmuo laikomas darbingu ir teisės gauti netekto darbingumo pensiją jis neturi.

Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, t. y. kuo vyresnis toks asmuo, tuo daugiau stažo yra reikalaujama.

Jei asmuo turi minimalų stažą, bet neturi būtinojo, jam bus skiriama ne viso dydžio netekto darbingumo pensija, kitaip tariant – „dalinė“ pensija.

Netekto darbingumo pensiją sudaro:
• pagrindinė dalis;
• papildoma dalis;
• priedas už stažo metus

Pagrindinė dalis lygi 110 procentų socialinio draudimo bazinės pensijos, jei asmuo netekęs 60-70 procentų darbingumo ir turi būtinąjį socialinio pensijų draudimo stažą. Asmenų, netekusių 75-100 procentų darbingumo ir turinčių būtinąjį socialinio pensijų draudimo stažą, pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis lygi 150 procentų socialinio draudimo bazinės pensijos.

Papildoma dalis skiriant netekto darbingumo pensijas nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų apskaičiuojama pagal formulę: 0,005 x S x K x D.
Šioje formulėje:
• S - visas stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (į stažą Pensijų įstatymo nustatyta tvarka įskaitomas ir trūkstamas iki asmeniui nustatyto senatvės pensijos amžiaus metų skaičius);
• K- asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas (apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d.);
• D- Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija.

Jei asmuo turi stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d., jo pageidavimu ir jei jam tai naudinga, netekto darbingumo pensijos papildoma dalis gali būti apskaičiuojama pagal formulę: 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D.

Šioje formulėje:
• s – stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1993 m. gruodžio 31 d.;
• k – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d. (apskaičiuojamas pagal 5 paeiliui einančių palankiausių metų iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. draudžiamąsias pajamas);
• S – stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu nuo 1994 m. sausio 1 d. (į stažą Pensijų įstatymo nustatyta tvarka įskaitomas ir trūkstamas iki asmeniui nustatyto senatvės pensijos amžiaus metų skaičius);
• K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994 m. sausio 1 d. (apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d.);
• D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija.

Priedas už stažo metus apskaičiuojamas dauginant 3 procentus socialinio draudimo bazinės pensijos iš kiekvienų iki išėjimo į pensiją mėnesio įgytų pilnų socialinio draudimo stažo metų, viršijančių 30 metų, skaičiaus. Priedas neskiriamas už į stažą įskaitytą trūkstamą iki asmeniui nustatyto senatvės pensijos amžiaus metų skaičių.

Asmenims, netekusiems 45-55 procentų darbingumo, valstybinė socialinio draudimo pensija apskaičiuojama taip kaip asmenims netekusiems 60-70 procentų darbingumo, o po to mažinama 50 procentų.
Daugiau informacijos dėl invalidumo pensijos rasite Valstybinio socialinio draudimo fondo „SoDra“ internetinėje svetainėje  www.sodra.lt

Senatvės pensija

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijas gali gauti asmenys, kuriems yra sukakęs nustatytas senatvės pensijos amžių (vyrai -  63 metai ir 4 mėnesiai., moterys -  61 metai ir 8 mėnesiai) ir turi 15 metų minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Nuo 2012 metų pensinis amžius didinamas. Kasmet pensinis amžius moterims ilginamas 4 mėnesiais, vyrams – 2 mėnesiais, kol 2026 metais pasieks 65 metų ribą.

Nuo 2013 sausio 1 d. senatvės pensiją sudaro:
• pagrindinė dalis;
• papildoma dalis;
• priedas už stažo metus.

Pagrindinė dalis lygi 110 proc. socialinio draudimo bazinės pensijos, jei asmuo turi būtinąjį (30 metų) socialinio pensijų draudimo stažą.

Papildoma pensijos dalis priklauso nuo Jūsų turėtų pajamų. Papildoma pensijos dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į visą įgytą stažą, dirbant pagal darbo sutartį, pajamas turėtas nuo 1994-ųjų metų, o jei pageidaujate, ir į pajamas nuo 1984 iki 1994 m. bei LR Vyriausybės patvirtintas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, galiojančias tą mėnesį, už kurį mokama pensija.

Jei įgijote daugiau nei 30 metų stažo, Jums priklauso priedas už stažo metus. Priedas skaičiuojamas už kiekvienus papildomus pilnus stažo metus virš 30 metų. Šis priedas yra lygus 3,36 € už kiekvienus papildomus stažo metus (3 proc. bazinės pensijos).

Išsamesnės informacijos ieškokite Valstybinio socialinio draudimo fondo „SoDra“ valdybos internetinėje svetainėje bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje.


Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija -
www.socmin.lt
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba - 
www.sodra.lt

Gyvybės draudimas

Valstybė socialiai remia tėvų  globos netekusius vaikus. Skiriamos tokios pašalpos:

Tais atvejais, kai globa nustatoma vaikui, kuriam dar nėra sukakę pusantrų metų, ir jeigu vienkartinė išmoka gimus vaikui už šį vaiką anksčiau nebuvo išmokėta., ši  11 MGL (minimalaus gyvenimo lygio) dydžio ( 418 EUR)) vienkartinė išmoka skiriama vaiko globėjui.

Vaiko globos ar rūpybos pašalpa yra 4 MGL (152 EUR) pašalpa kiekvieną mėnesį skiriama vaiko globėjo ar rūpintojo statusą turintiems fiziniam asmeniui, šeimynai arba nevyriausybinei globos institucijai. Pašalpa mokama nuo pirmos vaiko globos ar rūpybos dienos, iki baigiasi vaiko globa  ar rūpyba. Jeigu globojamas vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programas ir yra  išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, jam skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio (260 Lt (75,30 EUR)) išmoka per mėnesį. Jei sukakęs 18 metų vaikas tęsia mokslus dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, pašalpa mokama jam pačiam, kol baigs šią mokyklą ir ją baigus iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, jeigu jis tuo metu nedirba.

Asmeniui, pasibaigus jam nustatytai globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo:

skiriama 75 bazinių socialinių išmokų dydžio (2850 EUR) vienkartinė išmoka įsikurti. Ši išmoka grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu 1 bazinės socialinės išmokos dydžio išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui. Vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota būstui (gyvenamosioms patalpoms) pirkti, sumokėti daliai paskolos būstui statyti arba pirkti, būsto nuomai, mokesčiams už nuomojamojo ar nuosavybės teise turimo būsto komunalines paslaugas, būstui remontuoti ar rekonstruoti, baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims, vienam asmeniniam kompiuteriui įsigyti, studijų ir neformaliojo švietimo kainai padengti, mokymosi priemonėms įsigyti, žemės sklypui įsigyti, mokamų sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų išlaidoms apmokėti.  Išmoka turi būti panaudota per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos.

Mirus apdraustajam, Valstybiniu socialiniu draudimu išmokamos našlių ar našlaičių pensijos drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktiniui bei vaikams, taip pat jiems prilygintiems asmenims, jei miręs asmuo buvo įgijęs įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, jei būtų tapęs invalidu ar senatvės pensiją arba tokią pensiją gavo. Našlių pensijos dydis yra 20 proc. mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti II grupės invalidumo pensijos dydžio. Našlaičių pensijų dydis yra 30 proc. mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti II grupės invalidumo pensijos dydžio, jeigu teisę gauti našlaičių pensiją turi vienas vaikas. Jei tokią teisę turi daugiau vaikų, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc. ir ne daugiau kaip 80 proc. viso apskaičiuotos II grupės invalidumo pensijos dydžio.

Išsamiau apie valstybės teikiamą socialinę paramą galite sužinoti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje  www.socmin.lt .

 Laidojimo pašalpa

Vienkartinė  304 EUR pašalpa skiriama mirusįjį asmenį laidojančiam asmeniui, kai miręs:

•Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis asmuo;

•Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas kaip ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;

•Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turintis pabėgėlio statusą;

•Asmuo, kuriam vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti taikomas Paramos mirties atveju įstatymas.

•Pašalpa taip pat mokama, kai anksčiau minėtų asmenų vaikas gimsta negyvas. Šiuo atveju pašalpa išmokama vienam iš gimusio negyvo vaiko tėvų arba jį laidojančiam asmeniui. Pašalpa taip pat mokama, kai Lietuvos Respublikos piliečio, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečio, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčio pabėgėlio statusą asmens vaikas gimsta negyvas (ne mažiau kaip 22 nėštumo savaičių kūdikis).

Pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis.

Privačios draudimo bendrovės taip pat siūlo papildomas draudimo galimybes. Gyvybės draudimas gali būti dviejų rūšių: tradicinis kaupiamasis gyvybės draudimas su garantuotomis palūkanomis ir kaupiamasis investicinis gyvybės draudimas, kai palūkanų norma yra prognozuojama ir investavimo riziką prisiima pats draudėjas. Plačiau apie įvairių draudimo bendrovių siūlomas draudimo rūšis galite pasiskaityti tinklalapyje www.draudimas.lt .

Draudimas dėl susirgimų ir nelaimingų atsitikimų darbe

Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai), taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamosiose organizacijose, skiriami į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo užmokestį asmenys;

2) Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje), taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys;

3) profesinių mokyklų mokiniai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai bei asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, – jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje laikui;

4) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, – šių asmenų darbo laikui;

5) nuteistieji laisvės atėmimu – šių asmenų darbo laikui.

1, 2, 4, 5 punktuose nurodyti asmenys draudžiami, jeigu jiems už darbą ar tarnybą mokamas darbo užmokestis, 2 3 punkte nurodyti asmenys draudžiami valstybės biudžeto lėšomis, skaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesio algos.

Teisę į ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpą (toliau - ligos pašalpa) turi apdraustieji asmenys, nurodyti 1-3 punktuose, jeigu jie dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, pripažintų draudiminiais įvykiais, tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda savo darbo pajamas. Teisę į ligos pašalpą apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio socialinio draudimo stažą.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas  moka darbdavys į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Šios įmokos suteikia teisę į:
• Į ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpą;
• Netekto darbingumo periodinę kompensaciją;
• Netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją;
• Periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.
Už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys (išskyrus slaugančius šeimos narį bei organų donorus). Ši pašalpa negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio Plačiau apie šias išmokas sužinosite Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos internetinėje svetainėje
www.sodra.lt

Privačios draudimo bendrovės siūlo įvairius draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių susirgimų variantus, tokius kaip:
• darbdavio civilinės atsakomybės draudimas;
• draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe;
• sveikatos (medicininių išlaidų) draudimas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba - 
www.sodra.lt

Šeimos išmokos


Valstybinę šeimų ir vaikų rėmimo sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamos pašalpos bei mažas pajamas turinčioms šeimoms teikiama parama įvertinus jų pajamas. Socialinę paramą teikiančių institucijų sąrašą galite rasti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje
www.socmin.lt. Socialinė parama, skiriama įvertinus šeimos pajamas. Socialinė pašalpa skiriama šeimai, kurios pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (nuo 2015-01-01 102 EUR vienam asmeniui), jeigu šeimos nariai dirba, gauna bedarbio arba mokymosi pašalpą, mokosi, yra bedarbiai, įregistruoti darbo biržoje ir jiems pasibaigęs nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikas, pasibaigusi Viešųjų ar Užimtumo fondo remiamų darbų sutartis, sudaryta ne trumpiau kaip 2 mėnesiams ir bedarbis nėra jos nutraukęs savo noru, yra pensininkai, invalidai, vienas iš šeimos narių slaugo sergantį šeimos narį arba I ar II grupės šeimos narį invalidą, motina ar tėvas augina namuose vaiką iki 3 metų, motina augina namuose 3 ir daugiau vaikų iki 16 metų, kai bent vienas yra iki 8 metų ir nelanko ikimokyklinės vaikų auklėjimo įstaigos arba mokyklos, kitoms šeimoms, įgijusioms teisę gauti socialinę pašalpą išimties tvarka. Pašalpa skiriama 3 mėnesiams. Pašalpos dydis priklauso nuo šeimos pajamų. Pašalpa sudaro 90 proc. skirtumo tarp Valstybės remiamų pajamų  šeimai ir vidutinių šeimos pajamų per mėnesį.

Kompensacijos už išlaidas būstui šildyti, šaltam ir karštam vandeniui skiriamos mažas pajamas turinčioms bute įregistruotoms šeimoms. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams. Teisinė bazė - Buto ar individualaus gyvenamojo namo šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymas.

Moksleivių nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti yra skiriama mažas pajamas turinčios šeimos moksleiviui besimokančiam bendrojo lavinimo mokykloje (skiriama jeigu vieno asmens pajamos per mėnesį yra mažesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio t.y.  153 EUR).

Vienkartinė pašalpa skiriama nepasiturintiems gyventojams. Pašalpos dydį nustato savivaldybės. Skiriama savivaldybės sprendimu skurdo, benamystės, ligos, invalidumo, stichinės nelaimės ir kitais atvejais. Vienkartinių pašalpų skyrimo tvarką nustato savivaldybės.

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - www.socmin.lt

Nedarbo socialinio draudimo išmoka

Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.
Nedarbo draudimo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Nedarbo draudimo išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Nedarbo draudimo išmoka mokama 9 mėnesius. Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.  
Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro 30 procentų mėnesį, už kurį mokama nedarbo draudimo išmoka, galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip:
1) pirmą–trečią nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 50 procentų apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
2) ketvirtą–šeštą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 40 procentų apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
3) septintą–devintą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 30 procentų apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų. 
Maksimali išmoka negali viršyti 75 proc. vidutinio šalyje darbo užmokesčio.
Norėdami sužinoti preliminarų nedarbo socialinio draudimo išmokos dydį pasitikrinkite Sodros skaičiuoklėje http://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/nedarbo_ismokos_skaiciuokle .  

Minimali pajamų garantija

Pagal Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymą, Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė  nustato  minimalų  valandinį atlygį, minimalią mėnesinę algą (MMA). Darbuotojui  nustatytas  valandinis tarifinis atlygis, mėnesinė alga negali  būti  mažesnis  už  Lietuvos  Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį ar minimalią mėnesinę algą. Šis įstatymas taip pat reguliuoja ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas.

Nuo  2016 07 01 minimali mėnesinė alga yra 380 EUR. Minimalus valandinis atlygis atitinkamai 2,13 EUR. Pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams yra 130,50 EUR. Pagal Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymą, valstybės remiamų pajamų dydis naudojamas apskaičiuojant kompensacijas už būsto šildymą ir socialines pašalpas, taip pat nustatant moksleivių teisę gauti nemokamą maitinimą bendrojo lavinimo mokyklose. Socialinė pašalpa - tai 90 procentų tuo metu šalyje esančio remiamų minimalių pajamų dydžio. Socialinė pašalpa skiriama šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), jei jos pajamos per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas.   Šiuo metu valstybės remiamos pajamos – 102 EUR.

 

 


Informacija atnaujinta: 2018.01.04 14:25