Gyvenimo sąlygos Lietuvoje 
 Politinė, administracinė ir teisinė sistemos  

Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija, o jos įstaigos tarnauja žmonėms.

Lietuvoje yra vienerių rūmų parlamentas – Seimas, kuriame dirba 141 parlamentaras. Seimo nariai renkami ketverių metų kadencijai. Prezidentas, valstybė vadovas, renkamas penkeriems metams. Prezidentas teikia Ministro Pirmininko, t.y. Vyriausybės vadovo kandidatūrą, kuriai pritaria arba nepritaria Seimas.

Įstatymų priėmimas patikimas Seimui, kurį sudaro tautos išrinkti atstovai, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti. Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje. Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.

Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.  Darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija- www.tm.lt ;

Lietuvos teisinės sistemos vadovas- http://www.llrx.com/features/lithuanian2.htm .

Darbo mokesčiai

Lietuvos Respublikos dirbantieji moka gyventojų pajamų mokestį. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra:

  • per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos;
  • ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. visoms pajamoms, nustatytas vienodas — 15  procentų dydžio pajamų mokesčio tarifas, jeigu GPMĮ 6 straipsnyje nenustatyta kitaip.
Pajamų mokesčio tarifai:

5 proc. – individualios veiklos pajamoms, išskyrus laisvąsias profesijas ir pajamas iš vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių);

5 proc. – pajamoms iš žemės ūkio veiklos (jei žemės ūkio valdos dydis viršija 14 EDV, o nuo 2011 – žemės ūkio veiklą vykstantiems asmenims, kurie privalo registruotis ar yra įregistruoti PVM mokėtojais);

5 proc. – visoms pajamoms išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno ir pajamas, kurioms taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas;

20 proc . – pajamoms iš paskirstytojo pelno, o nuo 2012 metų pajamoms iš paskirstytojo pelno, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio iš šio vieneto gautas pajamas.

Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų arba uždirbtų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti įregistruota.

Daugiau informacijos dėl darbo mokesčių rasite www.vmi.lt

Pajamos ir pragyvenimo minimumas

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įstatymo nustatyta minimali mėnesinė alga Lietuvoje – 400 EUR per mėnesį. Įstatymo yra nustatyta 40 valandų darbo savaitė su mažiausiai 24 valandų poilsio laikotarpiu. Taip pat yra viršvalandžių ir atostogų įstatymas.

Lietuvos Respublikos Finansų ministerija - www.finmin..lt

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - www.socmin.lt

 Apsipirkimas

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje valiuta tapo euras. Todėl atsiskaityti Lietuvoje galima tik šia valiuta.

Kiekviename didesniame ar mažesniame mieste yra bankomatai, kuriuose galima išsigryninti pinigus iš atitinkamų kreditinių ar čekių kortelių. Dauguma restoranų ir degalinių priima atsiskaitymus banko kortelėmis.

Net mažuose miesteliuose yra maisto prekių parduotuvės. Kainos viešojo maitinimo įstaigose, išskyrus Kuršių Neriją bei kitas turistų gausiai lankomas vietas,  pvz., Vilniaus senamiestis,  yra žymiai mažesnės negu daugelyje ES šalių. Parduotuvės dirba nuo 10-22 val., savaitgaliais daugumos parduotuvių darbo laikas yra trumpesnis. Maisto prekių parduotuvės dažniausiai dirba iki 22 val. Mažesniuose miesteliuose parduotuvės dirba trumpiau, su pietų pertrauka. Parduotuvėse galima rasti ne tik lietuviškų prekių, bet ir gaminių iš viso pasaulio. Didieji prekybos centrai  MAXIMA, IKI, RIMI, NORFA  prekiauja ne tik maisto, bet ir pramoninėmis prekėmis bei buitine technika.

Lietuvoje galima įsigyti gintarinių suvenyrų, amatininkų rankomis pagamintų instrumentų, nacionalinių drabužių, nacionalinių ir šventinių juostų. Tai pat galima įsigyti gražių daiktų, pagamintų iš lino, molio, medžio, metalo ir odos. Liaudies mene atsispindi pagoniški elementai, kadangi Lietuva paskutinė iš Europos šalių priėmė Krikščionybę. Galima derėtis turguose. Parduotuvėse derėtis neįprasta.

Nacionalinių švenčių dienomis dirba tik didieji prekybos centrai ir bankų skyriai esantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Prekybos centrai:  www.maxima.lt , www.iki.lt , www.rimi.lt , www.norfa.lt

Apgyvendinimas

Viešbučių sektorius Lietuvoje yra gerai išplėtotas. Daugumoje viešbučių kambarius galima užsisakyti iš anksto internete arba paskambinus telefonu. Informacijos apie viešbučius, restoranus ir jų veiklą galite rasti Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos tinklapyje www.lithuanianhotels.com.
Viešbučių paieška ir rezervacija
www.hotelium.com.
Viešbučių paieška, rezervacija ir automobilių nuoma
www.baltichotelsonline.lt.
Nakvynės namai, viešbučiai, automobilių nuoma
www.nevermind.lt.
Viešbučių ir kurortų paieška
www.pailsekime.lt.
Viešbučių, B&B ir sanatorijų paieška
www.on.lt.
Viešbučių paieška Lietuvoje ir Europoje
www.booking.lt.

Lietuvoje galimas platus pasirinkimas butų nuomos. Lietuvoje galima trumpalaikė arba ilgalaikė butų nuoma. Dažniausiai nuomos skelbimai talpinami populiariausiuose Lietuvos skelbimų internetiniuose portaluose:
www.rinka.lt
www.alio.lt
www.skelbiu.lt
www.bustonuoma.lt
www.aruodas.lt
www.plius.lt
www.domo.plius.lt

Informacijos apie butų ar namų nuomą taip pat galima rasti vietos skelbimų laikraščiuose.

Nakvynės namai Lietuvoje nėra populiari apgyvendinimo forma. Vilniuje nakvynės paslaugas turistams teikia „Senamiesčio keliautojų namai“ www.oldtownhostel.lt ir „Turistų nakvynės namai“ www.aviza-hostel.com/?lt. Daugiau apgyvendinimo paslaugas turistams teikiančių nakvynės namų galima rasti adresu http://www.turizmas.lt/rubrika/Hostel-jaunimo-nakvyn%C4%97s-namai/100199261.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos valstybinio turizmo departamento, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijų, Lietuvos turizmo sektoriaus įmonių katalogo internetinėje svetainėse.

Lietuvos valstybinis turizmo departamentas - www.tourism.lt
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija -
www.lithuanianhotels.com
Lietuvos turizmo įmonių katalogas -
www.viskasturizmui.lt

Kultūrinis ir socialinis gyvenimas

Lietuvos gyventojų skaičius:  2888582
Gyventojų tautybė: 84,2 % lietuviai,  6,6 % lenkai,  5,8 % rusai.
R
eligija:  77,23 % Romos katalikai, 4,1 % ortodoksai.
Valstybinė kalba:  Lietuvių.

Archeologų aptinkami pėdsakai liudija, kad pagoniškoji Lietuvos kultūra buvo visų baltų genčių kultūros dalis. Lietuva garsėja piliakalnių, kuriuose stovėjo medinės gynybinės pilys, gausa ir įvairove. Piliakalniai, apipinti legendomis, kalbančiomis apie žemėn prasmegusius dvarus ir bedugnius šulinius, tapo neatsiejama Lietuvos kraštovaizdžio dalimi.

Regioniniai Lietuvos kultūros skirtumai atspindi sudėtingą valstybės istoriją: viena nuo kitos skiriasi Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūros, savo savitumu skiriasi nuostabiomis tarmėmis skambantys Didžiosios Lietuvos - Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos - regionai. Pažymėtina, kad lietuvių kalba  yra unikali tuo, kad tai - viena iš dviejų gyvų likusių indoeuropiečių prokalbės baltų kalbų grupei priklausančių kalbų.

Viena iš prioritetinių Lietuvos kultūros sričių yra teatras. Teatro užuomazgos randamos seniausiais laikais. Vaidyba pasireikšdavo įvairiausiomis formomis, sodybų klojimuose, kiemuose ir net bažnyčiose. Polinkis į simbolinį realybės vaizdavimą, vaidinimą gyvas ir šiandien. Lietuva turtinga puikiais režisieriais, aktoriais, profesionaliais ir mėgėjiškais teatrais, jie mėgiami užsienio šalyse, puikiai vertinami, niekada nestokoja žiūrovų dėmesio. Lietuvos teatrai pelno tarptautinį pripažinimą ir dosniai dalina savo kūrėjus didžiųjų teatrų scenoms.

Dabar Lietuvoje yra 13 profesionalių teatrų, keletą orkestrų, 53 muziejai. Lietuvos jaunimo teatras yra ypatingai populiarus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Lietuvos styginių orkestras, vadovaujamas prof. Sondeckio, gerai žinomas visame pasaulyje. Teatrai, koncertų salės, parodos priima lankytojus ištisus metus. Vasaros metu organizuojamos šventės, kurių metu galima nusipirkti vertingų meno kūrinių.

Lietuvoje vyksta įvairios etnografinės šventės. Užgavėnės, tai žiemos palydėtuvės ir pavasario sugrįžtuvės. Kaziuko mugės metu turguose, aikštėse ir gatvėse parduodami amatininkų darbai iš medžio, keramikos, lino. Verbų sekmadienis, kurio metu renkamos žolelės ir dekoratyvinių krūmų šakelės ir rišamos verbos. Joninės švenčiamos birželio 24 d. ir yra trumpiausia naktis.

Valiuta: euras. Eurų kupiūros -500, 200, 100, 50, 20, 10, 5 EUR. Monetos 2 ir 1 EUR, 50, 20, 10, 5, 2 ir 1cnt (Centas).  Galima atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis Eurocard, Martercard, Visa.

Telefonas: Šalies kodas +370. Mobilių telefonų operatoriai Bitė, Omnitel ir Tele2.

Internetas: Viešą internetą galima rasti valstybinėse bibliotekose, interneto centruose bei interneto kavinėse.  

Paštas: Pašto paslaugas teikia valstybinė ir keletas privačių kompanijų.

Spauda: Laikraščiai publikuojami lietuvių kalba, kai kurie rusų ar lenkų kalba. Didžiausi dienraščiai Lietuvos Rytas, Respublika. Laikraščiai Lithuanian Weekly bei Lithuanian Worker publikuojami anglų kalba.

Nacionalinės šventės: Naujieji metai sausio 1 d., Lietuvos valstybės atkūrimo diena vasario 16 d., Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena kovo 11 d., Šv. Velykos, Tarptautinė darbininkų diena gegužės 1 d., Motinos diena pirmas gegužės sekmadienis, Joninių diena birželio 24 d., Valstybės Mindaugo karūnavimo diena liepos 6 d., Žolinė rugpjūčio 15 d., Visų šventųjų ir mirusiųjų minėjimo diena lapkričio 1 d., Šv. Kalėdos gruodžio 25-26 d.

Lietuvos naujienos: www.lrytas.lt , www.delfi.lt 

Mobiliųjų telefonų operatoriai:

„Bitė” - www.bite.lt
„Omnitel” - www.omnitel.lt
„Tele2“ - www.tele2.lt

Lietuvos paštas - www.post.lt

Švietimo sistema

Lietuvos Respublikoje nustatomas pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis, aukštasis išsilavinimo cenzas. Švietimo įstaigos yra valstybinės ir nevalstybinės.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai, tėvų ar globėjų pageidavimu, ugdomi lopšeliuose, darželiuose ir darželiuose-mokyklose. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus namie, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos teikia metodinę, diagnostinę ir konsultacinę pagalbą.

Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Bendrasis vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir atitinkamo lygio profesinėse mokyklose. Atskiro tipo bendrojo lavinimo mokyklos yra gimnazija ir tarptautinio bakalaureato mokykla. Gimnazijos teikia pagilintą, profiliuotą bendrąjį išsilavinimą ir kelia mokyklos moksleiviams aukštesnius reikalavimus. Suaugusieji bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose, bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų skyriuose.

Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio mokymo įstaigose: profesinėse mokyklose, profesinio mokymo centruose, kursuose ir specializuotose profesinio mokymo įstaigose bei įmonėse. Profesinis mokymas siejamas su bendruoju lavinimu. Į profesines mokyklas paprastai priimami moksleiviai, įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį išsilavinimą.

Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu rengia aukštesniosios mokyklos. Į aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo turėti bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Studijos šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų.

Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo įstatymas įteisina binarinę aukštojo mokslo sistemą -universitetai ir kolegijos. Universitetinių pagrindinių studijų trukmė yra 4 studijų metai, neuniversitetinių pagrindinių studijų trukmė ne mažiau kaip 3 studijų metai. Bakalauras, tai  kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, išėjusiam nuosekliųjų universitetinių studijų pirmosios pakopos studijų programą. Baigus bakalauro studijas, gali būti tęsiamos specializuotos profesinės arba magistrantūros studijos. Magistrantūra yra asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos. Magistrantūros studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1,5 ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai. Rezidentūra yra antrosios pakopos universitetinės studijos, skirtos medicinos studijas baigusiems asmenims rengti medicinos praktikai. Specialiųjų profesinių studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1 ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai. Doktorantūra, tai mokslininkams rengti skirtos trečiosios pakopos universitetinės studijos, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas. Baigus magistrantūrą, doktorantūros trukmė yra ne ilgesnė kaip 3 metai, o baigus specialiąsias profesines ar vientisąsias universitetines studijas, ne ilgesnė kaip 4 metai. Meno aspirantūra, tai  trečiosios pakopos universitetinės studijos, skirtos aukštosios mokyklos meno dalykų dėstytojams rengti ir menininkams specializuotis. Meno aspirantūros trukmė  ne ilgesnė kaip 2 metai.

Papildomos informacijos Lietuvos švietimo sistemos klausimais galite rasti Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija - www.smm.lt

 Privatus gyvenimas

 Asmens gimimą, asmens mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės, motinystės pripažinimą ir nustatymą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir asmens lyties pakeitimą registruoja Civilinės metrikacijos įstaigos. Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos turi teisę registruoti Lietuvos Respublikos piliečių gimimą, santuoką ir mirtį. Miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, ir seniūnijų, išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas, seniūnai turi teisę registruoti asmens mirtį. 

Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gimė negyvas, per tris paras nuo gimimo laiko. Pareiškimas dėl rasto vaiko gimimo įregistravimo turi būti paduotas per tris paras nuo vaiko radimo laiko. Jeigu vaikas gimė negyvas medicinos įstaigoje, tai pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie tai privalo šios medicinos įstaigos administracija. Įregistruojant gimimą turi būti pateiktas gimdymo namų medicininis gimimo pažymėjimas, tėvų pasai ar motinos pasas, jei ji netekėjusi, santuokos liudijimas. Gimimas įregistruojamas ir išduodamas liudijimas tą dieną, kai buvo pateiktas prašymas.

Norintieji susituokti asmeniškai raštu paduoda prašymą. Lietuvoje tuoktis leidžiama suaugusiems skirtingos lyties asmenims. Norintieji susituokti su prašymu įregistruoti santuoką pateikia savo gimimo liudijimą ir pasą arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Ištuoktas asmuo pateikia taip pat ištuokos liudijimą, o našlys sutuoktinio mirties liudijimą. Užsienio valstybės pilietis, paduodamas prašymą įregistruoti santuoką, privalo pateikti taip pat savo valstybės kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad jo santuokai nėra kliūčių, šis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Norintys susituokti rašo prašymą įregistruoti santuoką ir pateikia gimimo liudijimus, pasus, santuokos ar mirties, jei santuoka ne pirma, liudijimus.  Santuokos nutraukimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą nutraukti santuoką, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos nutraukimo įrašą, išduodant ištuokos liudijimus ir pažymint apie tai ištuoktųjų asmenų pasuose. Santuoka nutraukiama įsiteisėjus teismo sprendimui ir gavus pareiškėjo prašymą, pasą, įsiteisėjusio sprendimo išrašą ir kvitą apie valstybinio mokesčio sumokėjimą.

Mirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos ar mirimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje arba seniūnijoje, išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas arba Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje, remiantis medicininiu mirties liudijimu. Mirtis registruojama įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą. Įregistravus nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo mirtį, taip pat išduodamas pažymėjimas laidojimo pašalpai gauti. Reikia turėti mirusiojo pasą ir medicininį mirties liudijimą.

Teisinė informacija - www.teisininkai.lt/info.html   

Metrikacijos paslaugų informacinė sistema - www.mepis.vrm.lt

Sveikatos apsaugos sistema

 Didžioji dauguma asmens sveikatos priežiūros įstaigų turi nepelno viešųjų įstaigų statusą. Šių įstaigų steigėjais atitinkamai yra savivaldybės, apskritys arba Sveikatos apsaugos ministerija. Pagrindinai sveikatos priežiūros įstaigos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Sveikatos draudimas yra privalomasis ir savanoriškasis. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos: Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teritorinės ligonių kasos.

Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, taip pat laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė.

Daugiau informacijos apie Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą galite rasti Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijoje bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje.

Lietuvos Sveikatos apsaugos ir darbo ministerija - www.sam.lt  

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba - www.sodra.lt

Transportas

Į Lietuvą galima atvykti visų transporto rūšių priemonėmis. Dėl savo geografinės padėties Lietuva yra viena iš tranzitinių šalių tarp Vakarų Europos ir NVS šalių bei perspektyvus Šiaurė-Pietūs transporto koridorius. Vilniaus tarptautiniame oro uoste šiuo metu yra gera keleivių ir orlaivių aptarnavimo infrastruktūra. Lietuva yra geležinkelių tranzito šalis, ypač tuo patraukli NVS šalių piliečiams. Automobiliai yra pirmaujanti ir plačiausiai turizmui naudojama transporto priemonė – veikia 50 automaršrutų su Europos šalimis.

Lietuvos geografinė padėtis lėmė, kad mūsų šalį kertą du visos Europos transporto koridoriai: I Šiaurės–Pietų krypties koridorius Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva ir jo atšaka I A Šiauliai–Kaliningradas–Gdanskas; IX Rytų–Vakarų krypties koridoriaus atšakos IX B Kijevas–Minskas–Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir IX D Kaunas–Kaliningradas.

Gerai išvystyta autobusų sistema didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Troleibusai yra Vilniuje ir Kaune. Miesto viešasis transportas veikia maždaug nuo 5 valandos ryto iki 11 valandos vakaro. Autobusų ir troleibusų bilietus galima nusipirkti pačiame autobuse. Galima įsigyti mėnesinius bilietus autobusams ir troleibusams.

Lietuvos vandens keliai, tai universalus neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, vidaus vandenų kelias Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos bei Kuršių marios. Tarptautinių keltų linijų tvarkaraščiai internetinėje svetainėje.

Lietuvoje yra keturi tarptautiniai oro uostai: Vilniaus, Kauno ,Palangos ir Šiaulių aerodromai. Lietuvoje skraidinančios aviakompanijos:

ADRIA, AEROFLOT, Air Baltic, Austrian Airlines, BELAVIA Belarusian Airlines, Brussels Airlines, Finnair, Grand Cru Airlines, LOT Polish Airlines, Lufthansa, Norwegian.com, Rusline, RYNAYR, SAS Scandinavian Airlines, Small Planet Airlines, Turkish Airlines, Ukraine International Airlines, Wizzair.

Daugiau informacijos apie Lietuvos transportą galite rasti Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos internetinėje svetainėje.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija - www.transp.lt

AB “Lietuvos geležinkeliai” - www.litrail.lt 

Autobusų stotys -  http://www.autobusubilietai.lt/stotys/

Klaipėdos jūrų uostas - www.port.lt 

Tarptautinis Vilniaus oro uostas - www.vilnius-airport.lt 

Tarptautinis Kauno oro uostas -  www.kaunas-airport.lt

 


Informacija atnaujinta: 2018.01.05 11:48