Darbo sąlygos Lietuvoje 

Darbo paieška

 

ES valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, nereikia įsigyti leidimo dirbti. Šie asmenys gali dalyvauti atrankose ir įsidarbinti pagal tas pačias sąlygas kaip ir LR piliečiai. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad asmenims, norintiems dirbti valstybės tarnyboje, teisėsaugos institucijose ir tam tikrose kitose srityse yra keliamas privalomas LR pilietybės reikalavimas.

 

Darbdaviai, ieškantys tinkamų darbuotojų ir bedarbiai ar dirbantys asmenys, norintys pakeisti darbo vietą, gali pasinaudoti įvairiomis paieškos priemonėmis.

 

Visų pirma, galimybė pasinaudoti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paslaugomis.

 

Kita tinkamų darbuotojų ir norimo darbo paieškos galimybė yra privačios įdarbinimo agentūros. Ieškantys darbo asmenys turi užpildyti anketą, pateikti savo CV, atlikti užsienio kalbos žinių patikrinimo testus ir už suteiktas paslaugas sumokėti vienkartinį mokestį arba tam tikrą procentą nuo pirmojo savo atlyginimo. Privačių įdarbinimo agentūrų paslaugos darbdaviams yra nemokamos.

 

Laisvų darbo vietų skelbimų galima rasti masinės informacijos priemonėse. Skelbimai spausdinami reklaminiuose laikraščiuose, nacionaliniuose dienraščiuose, vietinėje spaudoje. Spaudoje skelbiasi ir ieškantys darbo asmenys, nurodydami savo išsilavinimą, darbinę patirtį ir pageidaujamo darbo pobūdį.

 

Populiarėja laisvų darbo vietų bei CV skelbimas specializuotose internetinėse svetainėse. Vis plačiau naudojamasi profesionalių personalo kompanijų paslaugomis, kurios teikia personalo paieškos, atrankos ir vertinimo paslaugas. Be to, stambių kompanijų personalo skyriai neretai kaupia potencialių darbuotojų duomenų bazes, todėl savo CV galima nusiųsti tiesiogiai šioms kompanijoms.

 

Mokymo įstaigos organizuoja darbo muges, kur darbdaviai turi puikią galimybę susirasti tinkamą darbuotoją.

 

Nemaža dalis ieškančių darbo asmenų įsidarbina asmeninių kontaktų ir pažinčių dėka.

 

Laisvos darbo vietos interneto svetainėse:

 

Užimtumo tarnyba www.uzt.lt, kitos svetainės: www.cv.lt, www.cvonline.lt, www.cvmarket.lt,  www.cvbankas.lt.

 

 

Prašymai priimti į darbą

 

Ieškantis darbo asmuo paprastai turi: pateikti gyvenimo aprašymą (CV), pateikti motyvacinį laišką, atlikti atrankos testus, dalyvauti pokalbyje su darbdaviu.

 

Žinoma, tokie reikalavimai nėra taikomi asmenims, ketinantiems dirbti nekvalifikuotą darbą. Paprastai pakanka tik CV ir pokalbio arba tik pokalbio.

 

Nėra griežtai apibrėžtų CV rašymo taisyklių, tačiau CV turi būti nurodyta: asmeniniai duomenys, kontaktiniais duomenys, darbo patirtis, išsilavinimas, įgūdžiai ir sugebėjimai, laisvalaikio pomėgiai, rekomendacijos.

 

Nurodykite kontaktinius duomenis tų asmenų, kurių teigiami atsiliepimai gali padėti jums gauti darbą.

 

Motyvacinis laiškas turi atspindėti: trumpą prisistatymą; trumpą paaiškinimą, kodėl domitės darbo vieta ir įmone; jūsų tinkamumą konkrečiam darbui; užuominą, kaip galėtumėte prisidėti prie sėkmingos įmonės veiklos. Motyvacinis laiškas turi būti įtikinamas. Paminėkite visas savybes ir sugebėjimus, kurios tinka jūsų pageidaujamai pozicijai užimti, tačiau nepamirškite teiginių pagrįsti faktais. Nekartokite to, ką parašėte CV. Motyvaciniu laišku  paaiškinama CV paminėti faktai ir pateikti daugiau informacijos apie save. Be to, laiškas turi sutilpti viename A4 popieriaus lape.

 

Atrankos testai skirstomi į gabumų ir asmenybės testus. Gabumų testai naudojami nustatyti jūsų sugebėjimą greitai mąstyti ir dirbti, esant stresinei situacijai. Populiariausi yra matematinės, diagramatinės logikos bei erdvinės vaizduotės testai. Asmenybės testais siekiama išsiaiškinti jūsų asmenybės tipą tam, kad būtų galima įvertinti, ar jūsų asmenybės tipas tinka konkrečiam darbui.

 

Interviu su darbdaviu yra dvipusis dialogas: iš vienos pusės darbdavys tikrina, ar potencialus darbuotojas jam tiks, o iš kitos pusės potencialus darbuotojas sprendžia, ar sieti karjerą su šiuo darbdaviu.

 

 Užimtumo tarnyba www.uzt.lt

 

 

 

Diplomų ir kvalifikacijos pripažinimas

 

Diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą be ES teisės aktų reglamentuoja ir nacionaliniai LR įstatymai.

 

LR Vyriausybės 1999 m. gruodžio 23d. nutarimu Nr. 1460 patvirtintuose „Užsienyje  įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo nuostatuose“  nurodyta, kad:

 

aukštojo mokslo kvalifikacijas vertina ir apie tai informaciją konsultacijas ir rekomendacijas teikia  Studijų kokybės vertinimo centras, Suvalkų g. 1, Vilnius, Lietuva.

 

aukštojo mokslo kvalifikacijas pripažįsta Mokslo  ir studijų departamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos, Žygimantų g. 9, Vilnius, Lietuva.

 

vidurinio, profesinio ir aukštesniojo mokslo  kvalifikacijas vertina, pripažįsta ir su tuo susijusią informaciją teikia  Švietimo ir mokslo ministerija. 

 

Kvalifikacijų pripažinimas siekiant įsidarbinti ar imtis atitinkamos profesinės veiklos priklauso nuo to, ar profesija yra reglamentuojama. Reglamentuojamos tokios profesijos, kuriomis besiverčiantys asmenys gali sukelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, padaryti materialinę ar moralinę žalą.

 

Profesija reglamentuojama, jeigu teisės aktai nustato, kad norint imtis atitinkamos profesinės veiklos, reikia įrodyti turint atitinkamą kvalifikaciją. Valstybė paskiria kompetentingas institucijas, priimančias sprendimus dėl kvalifikacijos pripažinimo.

 

Tai, kad profesija nėra formaliai reglamentuojama, reiškia, kad kvalifikacijos turėtojui nereikalingas formalus jos pripažinimas.

 

Studijų kokybės vertinimo centras www.skvc.lt

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija www.smm.lt

 

 

Darbo sutarčių sudarymas

 

 Visi įmonėje, įstaigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis.

 

Užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nustatyta tvarka laikinai atvykusių į Lietuvos Respubliką įsidarbinti, įsidarbinimo tvarką nustato tarptautiniai susitarimai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.

 

Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį .

 

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų: darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.

 

Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti, kaip pvz. profesijų jungimo, materialinės atsakomybės ir kt.

 

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

 

Lietuvos Respublikos teisės aktai  www.lrs.lt

 

 

Darbo sutarčių pataisos

 

Pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, darbdaviui ir darbuotojui susitarus, yra sudaroma nauja Darbo sutartis.

 

Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, bet ne ilgesni kaip šeši mėnesiai.

  

Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius.

 

Gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Darbo sutarties sąlygos gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus laikinus darbo sąlygų pakeitimus ypatingais atvejais.

 

Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.

 

Lietuvos Respublikos teisės aktai www.lrs.lt

 

 

Nestandartiniai įdarbinimo tipai

 

Darbo sutartys gali būti: 

 

neterminuotos;

 

terminuotos, t.y. gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams: laikinosios, tai darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui, sezoninės yra sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais sezonais, ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai;

 

dėl papildomo darbo, antraeilių pareigų darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs darbus kitoje darbovietėje;

 

su namudininkais darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją darbuotojas atliks namuose;

 

patarnavimo darbams sudaroma sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja teikti darbdaviui asmenines namų ūkio paslaugas;

 

 ir kitos, pvz. stažuotės, pasikeitimai darbuotojais, autorinės sutartys.

 

Lietuvos Respublikos teisės aktai www.lrs.lt

 

 

Darbo užmokestis

 

Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.

 

Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.

 

Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už nustatytus minimaliuosius dydžius. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni nustatyti minimaliojo darbo užmokesčio dydžiai.

 

Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio arba mėnesinės algos. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis.

 

Lietuvos Respublikos teisės aktai www.lrs.lt

 

 

Darbo laikas 

 

Darbo laikas Lietuvoje negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.
Darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį.

Į darbo laiką įeina:

  • pasirengimas darbui darbo vietoje;
  • fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos;
  • kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas;
  • budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka;
  • kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas;
  • privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas;
  • prastovos laikas;
  • nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos
  • kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai.

 

Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.

 

Tam tikrų kategorijų tokių kaip gydymo, globos, rūpybos, vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos.

 

Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

 

Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė.

 

Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą.

 

Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami. Darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais. Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus.

 

Lietuvos Respublikos teisės aktai www.lrs.lt

 

 

Profesinis mokymas

 

Profesinio mokymo sistemos sandarą  bei valdymą, profesinio mokymo organizavimą, o taip pat profesinio mokymo įstaigų steigimo tvarką reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas. Pagal šio įstatymo nuostatas profesinis mokymas - mokymas, kurio tikslas - suteikti asmenims profesiją arba juos perkvalifikuoti. Profesinis mokymas yra keturių tipų:

 

 I tipas – pradinis profesinis ugdymas. Mokosi ne jaunesni kaip 14 metų moksleiviai, nebaigę pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos, bet siekiantys įgyti paprasčiausią profesiją. Mokslas trunka nuo dvejų iki trejų metų. Pageidaujantiems sudaroma galimybė įgyti pagrindinį bendrąjį išsilavinimą.

 

 II tipas – vidurinis profesinis ugdymas. Mokosi moksleiviai, baigę pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą. Mokslas trunka trejus metus. Baigus suteikiama tik profesinė kvalifikacija. Moksleivių amžius –15–18  metų.

 

III tipas – vidurinis profesinis ugdymas. Šis mokymas skirtas baigusiems pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą ir norintiems įgyti profesinę kvalifikaciją kartu su brandos mokyklos atestatu. Mokslas trunka ketverius metus. Moksleivių amžius 16–20 metų. Pagrindinio profesinio mokymo trečiojoje pakopoje teikiama profesinė kvalifikacija ir bendrasis vidurinis išsilavinimas. Šios pakopos bazėje atsiranda technologinės gimnazijos klasės. Jos tikslas užtikrinti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo dermę ir kokybę, sudarant prielaidas profesinei kvalifikacijai įsigyti, tęsti technologines studijas aukštojoje ar aukštesniojoje mokyklose.

 

IV tipas – po vidurinis profesinis ugdymas. Jis skirtas baigusiems vidurines mokyklas, bet norintiems įgyti darbininko kvalifikaciją. Moksleivių amžius – 18 metų. Mokymosi trukmė priklauso nuo profesijos sudėtingumo, nuo vienų iki dvejų metų. Mokykla baigiama 20 metų amžiaus.

 

Pagal II, III ir IV tipų programas įgyjama to paties lygio profesinė kvalifikacija.

 

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija www.smm.lt

 

 

Kasmetinės atostogos

 

Kasmetinės atostogos Lietuvoje yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios.

 

Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. Kasmetinės trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos darbuotojams iki aštuoniolikos metų,  darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų, invalidams, kitiems įstatymų nustatytiems asmenims.

 

Kasmetinės pailgintos atostogos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų,  už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje, už ypatingą darbų pobūdį. Kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė. Darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių negu šiame straipsnyje kasmetinės papildomos atostogos.

 

Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos.

 

Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų.

 

Lietuvos Respublikos teisės aktai www.lrs.lt

 

 

Nedarbingumo ir tikslinės atostogos

 

Darbuotojai, negalintys dirbti dėl ligos, turi teisę gauti ligos pašalpą, jei jie buvo draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Pašalpa skiriama, jeigu laikinasis nedarbingumas atsiranda dėl ligos arba traumos, užkrečiamų ligų protrūkių, vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, šeimos nario ligos, jeigu jį būtina slaugyti, gydymosi proteziniame ir/ar ortopediniame stacionare.

 

Apdraustasis prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

 

Ligos pašalpą už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, išskyrus šeimos nario slaugos pašalpą, apmoka darbdavys. Darbdavio apmokama ligos pašalpa negali būti mažesnė negu 80 proc. ir didesnė negu 100 proc. pašalpos gavėjo vidutinio uždarbio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuo trečios kalendorinės nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama 85 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

 

 

Tikslinės atostogos yra:

 

nėštumo ir gimdymo. Moterims - septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo; darbuotojams, įvaikinusiems naujagimius;

 

atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai;

 

mokymosi. Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti 3 dienos, įskaitoms pasirengti ir laikyti  2 dienos, laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi, tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose, diplominiam darbui baigti ir ginti 30 dienų, valstybiniams egzaminams pasirengti ir laikyti  po 6 dienas kiekvienam egzaminui;

 

kūrybinės yra suteikiamos disertacijai užbaigti, vadovėliams rašyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais;

 

valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, t.y. įgyvendinti rinkimų teisę, atlikti Seimo nario pareigas, pakviesti į kvotos, parengtinio tardymo organus, į prokuratūrą ir teismą liudytoju, nukentėjusiuoju, specialistu, vertėju ar kviestiniu, visuomeniniu kaltintoju, visuomeniniu gynėju, visuomeninės organizacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovu, vykdyti Valstybės kontrolės užduotis, atlikti donoro pareigas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais;

 

nemokamos skiriamos asmenims, auginantiems vaiką iki 14 metų - iki 14 dienų, auginantiems vaiką invalidą iki 16 metų - iki 30 dienų, moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu iki 3 mėn., invalidui iki 30 kalendorinių dienų per metus, darbuotojui, vienam slaugančiam invalidą, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas iki 30 dienų, darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga, santuokai sudaryti ne mažiau kaip 3 dienos, mirusio šeimos nario laidotuvėms ne mažiau kaip 3 dienos.

 

Lietuvos Respublikos teisės aktai  www.lrs.lt

 

 

Užimtumo pabaiga

 

Darbo sutartis baigiasi ją nutraukus įstatymų nustatytais pagrindais, likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo, darbuotojui išėjus į pensiją arba mirus.

 

Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį.

 

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio.

 

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas, jeigu jis jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna.

 

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.

 

Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe.

 

Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, invalidais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms.

 

Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

 

Darbuotojai savo darbinę veiklą baigia, kai išeina į pensiją. Lietuvoje pensinis amžius skirtingas vyrams ir moterims: vyrų įstatymo nustatytas pensinis amžius  - 62 metus ir 6 mėnesius, moterų - 60 metų.

 

Lietuvos Respublikos teisės aktai  www.lrs.lt

 

 

Aktai, reglamentuojantys moterų užimtumą

 

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas užtikrina lygias galimybes. Darbo kodekse numatyta, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris gali reikalauti darbdavio nustatyti jai ne visos darbo dienos ar darbo savaitės darbo laiką. Susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną, arba darant ir viena, ir kita.

 

Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai.

 

Lietuvos Respublikos teisės aktai www.lrs.lt

 

 

Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys

 

Bedarbiai, turintys ar galintys turėti sunkumų susirasti darbą dėl nepakankamos kvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio nedarbo ar darbingumo praradimo, gali būti papildomai remiami priimant juos į darbą. Darbo rinkoje papildomai remiami invalidai, asmenys nuo 16 iki 25 metų, pirmą kartą pradedantys darbo veiklą, ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip 2 metai, asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 5 metai, motina arba tėvas, auginantys vaiką iki 8 metų, asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai, pradedantys darbo veiklą pagal specialybę.

 

Savivaldybės kasmet nustato darbdaviams I ir  II  grupių  invalidų  įdarbinimo  arba  papildomų  darbo vietų skaičiaus  steigimo  kvotas. Invalidai  įdarbinami  Invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos teisės aktai www.lrs.lt

Užimtumo tarnyba www.uzt.lt

 

 

Profesinė rizika

 

Darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. Darbdavio įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu patvirtinti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai norminiai teisės aktai, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai yra privalomi. Su jais darbuotojai supažindinami pasirašytinai.

 

Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, pavojingų kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į darbą; dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai.

 

Kiekvienas dirbantysis yra draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Šis draudimas kompensuoja dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinės ligos prarastas pajamas šiuo draudimu apdraustiems asmenims.

 

Susižaloję darbe ar susirgę profesine liga apdraustieji  teisę į ligos pašalpą   įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio socialinio draudimo stažą. Apdraustajam  susižalojus darbe arba susirgus profesine  liga, mokama  100  procentų  kompensuojamojo  uždarbio  dydžio  ligos pašalpa.

 

Jeigu apdraustasis neteko iki 20 procentų darbingumo,   jam išmokama  10  procentų  jo 24 mėnesių  kompensuojamojo  uždarbio dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Jeigu netenkama daugiau kaip 20, bet mažiau  kaip 30  procentų darbingumo, jam išmokama 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo  uždarbio dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Kai nustatomas neterminuotas  nedarbingumas, netekto  darbingumo  vienkartinė kompensacija išmokama  trigubai didesnė, negu prieš tai paminėta.  

 

Lietuvos Respublikos teisės aktai www.lrs.lt

Lietuvos Respublikos Socialinių reikalų ir darbo ministerija www.socmin.lrv.lt

 

  

Darbininkų atstovavimas

 

Darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus atstovauja ir gina profesinės sąjungos. Lietuvos Konstitucija ir Profesinių sąjungų įstatymas pripažįsta darbininkų ir darbuotojų teisę kurti ir jungtis į profesines sąjungas. Profesinių sąjungų įstatymas praplečia šią teisę policijos ir karinių pajėgų darbuotojams. Tačiau Kolektyvinių sutarčių įstatymas neleidžia valstybės darbuotojams, dirbantiems įstatymų leidimo ir saugumo srityse, sudaryti kolektyvinius sandėrius.

 

Pagrindinės profsąjunginės organizacijos, dirbančios trišalėje komisijoje, į kurią dar įeina vyriausybės atstovai ir darbdavių organizacijos, yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbininkų sąjunga, kuri dabar pavadinta Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos darbo federacija.

 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija  www.lpsk.lt

Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas”  www.darbininkas.lt

Lietuvos darbo federacija- www.ldf.lt

 

 

Darbiniai ginčai, konfliktai – streikai

 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnis nustato, kad darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti.

 

Priimti sprendimą  skelbti streiką, o taip pat ir įspėjamąjį, turi teisę profesinė  sąjunga jos  įstatuose nustatyta  tvarka. Streikas skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė:

 

     skelbti streiką įmonėje - du trečdaliai jos darbuotojų;

 

     skelbti   streiką  įmonės  struktūriniame  padalinyje  -  du trečdaliai to  padalinio darbuotojų  ir daugiau kaip pusė visų įmonės darbuotojų.

 

Apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau  kaip  prieš  7  kalendorines  dienas  pasiunčiant  jam  šiame straipsnyje nustatyta  tvarka priimtą  sprendimą. 

 

Streiką  draudžiama  skelbti  vidaus reikalų, krašto apsaugos ir krašto saugumo  sistemose, taip pat elektros energijos, centralizuoto šilumos tiekimo ir dujų tiekimo įmonėse, neatidėliotinos medicinos pagalbos tarnybose. Šių tarnybų  ir įmonių  darbuotojų reikalavimus sprendžia Lietuvos  Respublikos Vyriausybė. Streikų apribojimai gali būti numatyti ir kitų tarnybų specialiuose įstatymuose. Streikai  draudžiami   stichinės  nelaimės   zonose,  taip   pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta ypatingoji padėtis.

 

Streiko laikotarpiu darbuotojams, dalyvaujantiems streike, darbo sutarties vykdymas  sustabdomas, išsaugant darbo stažą, darbo vietas, aprūpinimą pagal  valstybinį socialinį  draudimą ir užtikrinant saugą nuo nelaimingų atsitikimų darbe.

 

Darbuotojams, dalyvaujantiems streike, nemokamas atlyginimas, jie atleidžiami  nuo įsipareigojimų  vykdyti savo darbo funkcijas. Derybose dėl streikų užbaigimo gali būti susitarta, kad streikuojantiems bus išmokėtas visas arba dalis darbo užmokesčio.

 

Darbuotojams, nedalyvaujantiems streike, bet dėl jo negalintiems dirbti savo darbo, apmokama kaip už prastovą ne dėl jų kaltės. 

 

Lietuvos Respublikos teisės aktai www.lrs.lt


Informacija atnaujinta: 2018.10.10 10:50