Vokietija
Sąrašas
2015 m. gruodžio 7 d.
Kategorija: Gyvenimo ir darbo sąlygos


BENDRA INFORMACIJA

Geografinė padėtis

Vokietija, apimanti 357 000 kvadratinių kilometrų plotą, turi daugiausia kaimynių iš visų ES šalių. Ji ribojasi net su 9 valstybėmis: šiaurėje ribojasi su Danija, rytuose – su Čekija ir Lenkija, pietuose – su Austrija ir Šveicarija, Prancūzija ir Liuksemburgu pietvakariuose ir su Belgija bei Nyderlandais šiaurės vakaruose.
 
Sostinė – Berlynas (3,4 mln. gyv.).

Valiuta – euras.

Klimatas
Vokietijos klimatas permainingas ir įvairus. Šalyje vyrauja vakarų vėjai. Klimatas yra pereinamasis iš jūrinio į žemyninį.  Tačiau stiprūs temperatūrų svyravimai Vokietijoje nebūdingi.

Valstybinė kalba
Valstybinė kalba: 95 % gyventojų gimtoji kalba yra vokiečių.
 
Santvarka
Santvarka – Demokratinė parlamentinė federacinė respublika. Vokietijos Federacinė Respublika nuo 1949 m. yra demokratinė parlamentinė federacinė valstybė, susidedanti iš 16 federacinių žemių, turinčių savo konstituciją, parlamentą ir vyriausybę. Aukščiausia valstybės valdžia priklauso Federacijai. Kartu su Vokietijos Bundestag federalinių įstatymų leidyboje dalyvauja ir Bundesratas, susidedantis iš žemių vyriausybių atstovų.
 
Gyventojai
Gyventojų skaičius – 81,7 mln. žmonių. Vidutinis gyventojų tankumas – 231 žmogus kvadratiniame kilometre 89% gyventojų gyvena miestuose ir tankiai gyvenamuose pramonės rajonuose. Vokietijoje gyvena apie 7 mln. užsieniečių.

Religija
34% protestantai, 34% katalikai, 4% musulmonai, 28% netikintieji ir kitos religijos.

Telefono kodas – +49.
 
Kultūra
Vokietijoje verda labai įvairus kultūrinis gyvenimas: tarp Flensburgo ir Garmišo yra apie 300 teatrų ir 130 profesionalių orkestrų, 630 meno muziejų, pristatančių tarptautiniu mastu pagarsėjusias kolekcijas, sukuriančių neregėtą muziejų peizažą. Gyvybinga ir jaunųjų menininkų tapyba, puikiai pažįstama ir užsienio šalyse. Vokietija yra ir viena didžiausių knygų leidybos šalių, kasmet išleidžianti ar perleidžianti apie 94 000 knygų, 350 dienraščių ir tūkstančiai žurnalų demonstruoja gyvybingą žiniasklaidos erdvę. Vokietijos kino filmai skina laurus ne tik Vokietijos, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių.


REGISTRAVIMASIS, LEIDIMAS GYVENTI VOKIETIJOJE
Darbuotojams iš ES/EEE šalių taip pat ir piliečiams iš Bulgarijos ir Rumunijos darbo leidimai nuo 2014 m. sausio 1 d. nebėra reikalingi. Vokietijos darbo rinkoje nebeliko apribojimų išskyrus Kroatijos piliečius, jiems taikomi tam tikri apribojimai.
Asmuo, susiradęs gyvenamąją vietą Vokietijoje per 7 dienas turi užsiregistruoti gyventojų registracijos tarnyboje (Einwohnermeldeamt arba Bürgeramt). Užregistravę savo gyvenamąją vietą Vokietijoje, gausite registracijos patvirtinimą – Anmeldebestätigung –t.y., formos, kurią turėsite pildyti gyventojų registracijos tarnyboje, lapą su darbuotojo parašu bei įstaigos antspaudu.  Šis dokumentas, kartu su Jūsų asmens dokumentu (pasu ar ID kortele), Jums bus reikalingas įvairiose įstaigose, kur reikės patvirtinti gyvenamąją vietą (pvz., bankuose).
Jeigu planuojate Vokietijoje gyventi ilgiau negu 3 mėn., reikėtų kreiptis į atsakingą instituciją (Bürgeramt) dėl „Laisvo judėjimo pažymos“ (Freizügigkeitsbescheinigung) išdavimo. Tai yra dokumentas, patvirtinantis Jūsų, kaip ES piliečio, teises ir statusą Vokietijoje.  Ji išduodama nemokamai.
Svarbu žinoti, kad Lietuvos piliečio šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, turi kreiptis dėl leidimo gyventi Vokietijoje (Aufenthaltserlaubnis), kuris suteikia teisę dirbti ir gyventi Vokietijoje. Šis leidimas išduodamas automatiškai ES piliečio, legaliai gyvenančio Vokietijoje, artimiems šeimos nariams (žmonai/vyrui, vaikams).


BENDRA DARBO RINKOS INFORMACIJA, EKONOMIKA
Vokietijoje nedarbo lygis nėra labai aukštas. Darbo rinka palyginti su kitų Europos šalių yra daug stabilesnė.
Tačiau išlieka regioniniai skirtumai. Mažiausias nedarbas yra pietiniuose regionuose. Bendras nedarbo lygis Vokietijoje – 5%.


EKONOMIKA
Vokietija – pirmaujanti šalis savo ekonomika visoje Europos Sąjungoje. Daugiau nei 90% veikiančių įmonių Vokietijoje yra vidutinio dydžio, jose sukuriama du trečdaliai darbo vietų. Vokietijos įmonės yra užsitarnavusios puikią reputaciją tarptautiniu mastu. Jų veikla pateisina visame pasaulyje kokybę reiškiančio užrašo „Made in Germany" prasmę. Taip pat simbolizuoja naujoviškas idėjas, kokybę ir technikos pranašumą.
Vokietijoje įsikūrę daugiau nei 10 000 užsienio įmonių, kuriose dirba daugiau nei 2 milijonai darbuotojų ir kurių metinė apyvarta siekia daugiau nei 750 milijardų eurų. Užsienio pramonininkams Vokietijos infrastruktūra ir logistika, moksliniai tyrimai ir plėtra bei dizainas užima pirmąsias vietas. Tačiau ketvirtą pagal dydį pasaulyje nacionalinę ekonomiką sudaro ne tik „pasaulinio lygio žaidėjai", bet ir daug pasaulinės rinkos lyderių – mažų ir vidutinių įmonių – Vokietijos pramonę skatinančios ekonomikos branduolio. Jos visos pasikliauja palankiomis ekonomikos sąlygomis ir puikia darbuotojų kvalifikacija. Tai vertina ir užsienio investuotojai. Vokietijos padėtis Europos viduryje atveria užsienio investuotojams ir mugių lankytojams visą Europos Sąjungos rinką. Svarbiausios pramonės šakos: automobilių pramonė, mašinų ir įrengimų gamyba, chemijos pramonė, aplinkosaugos technologijos, elektrotechnika, aviacinė kosmonautika, tikslioji mechanika, optika, medicinos technika, biotechnologija ir genoinžinerinė biotechnologija, nanotechnologijos, logistika.
Ekonomikos atsigavimo varomąja jėga pasirodė esantis Vokietijos ekonomikos gebėjimas diegti naujoves. Vokietija skiria 2,6% bendrojo vidaus produkto moksliniams tyrimams bei plėtrai (F&E), kas gerokai viršija dabartinį 1,9% ES vidurkį.
Iki 2015 m. Federalinė vyriausybė kartu su žemėmis bei pramone planuoja padidinti išlaidas moksliniams tyrimams bei plėtrai iki 3% bendrojo vidaus produkto.
Vokietija specializuojasi sudėtingų pramoninių prekių kūrime ir gamyboje, visų pirma kreipiamas dėmesys į ilgalaikį investuojamą turtą prekių gamybai ar paslaugų teikimui bei į gamybos technologijas.
Automobilių gamyba yra tuo pačiu naujovių varomoji jėga: 30% Vokietijos ekonomikos visų įmonių vidaus išlaidų moksliniams tyrimams bei plėtrai (F&E) skiriama būtent iš šio sektoriaus. Vokietija su šešiais pagrindiniais gamintojais – VW, Audi, BMW, Daimler, Porsche (VW) ir Opel (General Motors) – yra viena didžiausių pasaulyje automobilių gamintojų greta Japonijos, Kinijos ir JAV ir užima didelę dalį prestižinių vidutinės klasės ir prabangių automobilių rinkos segmentuose. Tuo pačiu metu Vokietijos automobilių gamintojus gerokai palietė pasaulinė pardavimų krizė. Norėdami būti pasiruošę ateičiai, visi automobilių gamintojai šiuo metu intensyviai dirba, vystydami aplinką tausojančius variklius, pvz. naujos kartos dyzelinius variklius, hibridinius variklius bei tolimesnį transmisijos elektrifikavimą.
Didžiausios Vokietijos įmonės: Daimler AG, Volkswagen AG, Siemens AG, E.on AG, Deutsche Telekom AG, Deutsche Post World Net, Metro AG, BASF AG, BMW AG, ThyssenKrupp AG ir RWE AG.


DARBO PAIEŠKA
Rasti nuolatinį darbą Vokietijoje nėra paprasta, nes dažniausiai darbdaviai reikalauja ne tik kvalifikacijos, darbo patirties, bet ir gerų vokiečių kalbos žinių. Valstybinės darbo agentūros tinklapyje, adresu: www.arbeitsagentur.de, rasite darbo pasiūlymų duomenų bazę.
Patariame prieš išvykstant į Vokietiją kreiptis į artimiausią darbo biržą. Kiekvienoje teritorinėje darbo biržoje Lietuvoje dirba EURES konsultantas. Čia Jūs gausite išsamią informaciją apie įsidarbinimo galimybes, darbo paiešką bei gyvenimo ir darbo sąlygas Vokietijoje. Daugiau informacijos apie darbo ir gyvenimo sąlygas bei darbo paiešką Vokietijoje rasite Vokietijos centrinės įdarbinimo tarnybos tinklalapyje: www.zav.de/arbeiten-in-deutschland.
Vokietijos įmonės dažnai skelbia laisvas darbo vietas regioninėje ar nacionalinėje spaudoje, specialiose publikacijose. „Die Zeit“ kiekvieną ketvirtadienį skelbiami darbo pasiūlymai akademinių profesijų žmonėms. Savaitgalio „Die Welt“, „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ ir „Süddeutsche Zeitung” numeriuose spausdinamos laisvos darbo vietos. Darbo pasiūlymai ekonomistams skelbiami „Karriere“ priede „Handelsblatt“ penktadieniais ir šeštadieniais. Inžinieriams informaciją apie laisvas darbo vietas skelbia „VDI Nachrichten“.
Daug ir įvairesnių darbo pasiūlymų skirtingų profesijų žmonėms galima rasti regioninėje spaudoje.

Privačios įdarbinimo tarnybos
Vokietijoje veikiančios įdarbinimo tarnybos turi turėti Federalinės darbo tarnybos leidimą. Paprastai ieškantiems darbo jų paslaugos yra nemokamos, tačiau už konsultaciją CV, motyvacinio laiško rašymo klausimais gali būti taikomas tam tikro dydžio mokestis.
Privačios įdarbinimo agentūros ir paieška internetu (pvz., www.xing.de; www.focus.de; www.stellenanzeige.de).
Laikino įdarbinimo tarnybos „išnuomoja“ darbuotojus laikinam darbui kitoms įmonėms. Tai gali būti gera galimybė susirasti nuolatinį darbą.
„Aklas kreipimasis“ – tai kreipimasis dėl darbo į pasirinktas įmones net ir tada, kai nėra paskelbtos laisvos darbo vietos. Ši darbo paieškos forma reikalauja itin išsamiai susipažinti su įmonės, kurioje norėtumėte dirbti, veikla, struktūra ir kitais ypatumais. Informaciją apie įmones galima rasti leidiniuose Hoppenstedt, Kompass, Oeckl, Geltonosiuose, puslapiuose: www.gelbe-seiten.de  (internete arba bibliotekose).

Bendrieji darbo paieškos puslapiai:
• www.jobrobot.de;
• www.zeit.de/job;
• www.jobpilot.de;
• www.job.de;
• www.jobs.de;
• www.mitarbeitersuche.de;
• www.deutscher-stellenmarkt.de;
• www.forum-jobline.de;
• www.stellenanzeigen.de;
• www.job24.de;
• www.jobscout24.de;
• www.jobs-de.de;
• www.zig-jobs.de.

Nuorodos į darbo paieškos puslapius internete:
• www.studentenjobs24.de;
• www.focus.de, http://german-business.de.

Žiniasklaida:
Computerwoche (IT specialistams) – www.computerwoche.de;
Die Welt  –  www.stepstone.welt.de;
Karriere – www.karriere.de;
Wirtschaftswoche –  www.wiwo.de;
Darbo paieška pagal veiklos sritį:
Statyba –  www.baunetz.de;
Viešbučiai – www.hotelcareer.de ir  www.hoteljob-international.de;
Menas – www.dasauge.de, www.aerzteblatt.de/dae/owa/suchestellen.home;
Medicina, farmacija – www.pharmajobs.com;
Aukštųjų mokyklų absolventams – www.berufsstart.de.
 
Kreipimasis dėl darbo (Bewerbung) turi būti trumpas ir aiškus. Pageidaujama, kad gyvenimo aprašymas (Lebenslauf) būtų su portretine nuotrauka, su tiksliai ir aiškiai nurodyta darbo patirtimi, pridėtais pažymėjimais apie turimas kvalifikacijas, rekomendacijas, žinoma, be rašybos ir gramatikos klaidų.
Paraiškos forma yra itin svarbus darbo paieškos elementas, nes pagal ją susidaromas pirmasis įspūdis.
Paprastai darbdaviui pateikiama spausdintas motyvacijos laiškas ir kiti paraiškos dokumentai plastikiniame arba kartoniniame aplanke. Įprasta, kad motyvacijos laiškas neįsegamas ir įdedamas kaip priešlapis.
Motyvacijos laiškas turi būti tikslingai nukreiptas į poziciją, į kurią Jūs pretenduojate. Čia reikia parodyti, kad Jums žinoma organizacijos (įmonės) vidaus struktūra. Paaiškinkite, kuo Jūsų kvalifikacija ir darbo patirtis atitinka reikalavimus bei kuo galite būti naudingas įmonei. Motyvacinis laiškas neturėtų viršyti dviejų A4 formato lapų, ilgi paaiškinimai vargina skaitytoją. Stenkitės sudominti!
Kreipimosi dėl darbo dokumentų aplanke pateikiamas gyvenimo aprašymas (paprastai lentelės forma) su nuotrauka (data ir parašas kitoje pusėje), taip pat pilnas ankstesnių darboviečių sąrašas bei sertifikatai, diplomai ir kiti Jūsų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai. Į segtuvą dedamos kopijos, ne originalai.
Jeigu įmonė Jumis susidomės, būsite pakviestas į pokalbį dėl darbo. Gerai jam pasiruoškite. Pirmoje dalyje įmonės atstovai norės susidaryti pirmąjį įspūdį apie Jus. Punktualumas yra būtinas. Nepaisant to, kad nėra oficialių rengimosi taisyklių, Vokietijos kompanijos konservatyvios, vyrams patariama dėvėti kostiumą su švarku ir kaklaraiščiu, o moterims – dalykinį kostiumėlį.
Pokalbio pradžioje trumpai pristatoma įmonė, vėliau užduodami klausimai apie gyvenimo aprašymą. Nepaisant to, kad visa informacija jau pateikta kreipimosi dėl darbo dokumentuose, kandidatui suteikiama galimybė dar kartą viską pakartoti, pabrėžti svarbesnes detales bei atsipalaiduoti. Tuo metu stebimas sugebėjimas reikšti mintis, laikysena, kūno kalba. Vėliau paprastai užduodamas klausimas, kodėl Jūs manote, kad tinkate šiam darbui, kuo galite būti naudingas įmonei ir kaip įsivaizduojate savo karjerą šioje įmonėje. Paprastai klausiama ir apie pageidaujamą darbo užmokestį. Pagalvokite, iki kiek esate pasirengęs derėtis. Teisingas savęs įvertinimas yra labai svarbus. Jeigu Jūs įveikėte pirmą kliūtį, būsite pakviestas į antrą pokalbį.
Antrame etape kalbėsitės su darbuotojais ir skyriaus, į kurį pretenduojate, vadovais – čia tikrinamos Jūsų profesinės žinios (know-how).
Didesnės įmonės dažnai naudojasi taip vadinamų „testavimo centrų“ paslaugomis. Čia dalyvauja keletas kandidatų, kurie turi atlikti eilę skirtingų užduočių (tiek individualių, tiek komandinių).
Tiek individualaus pokalbio metu, tiek „testavimo centruose“ vertinamas atvirumas ir nuoširdumas. Labai sunku nuslėpti profesinius trūkumus dirbant ilgesnį laiką.
Įmonė praneš apie savo sprendimą. Jeigu Jūs nesate priimtas, Jums bus atsiųsti visi Jūsų dokumentai su mandagiu paaiškinimu. Įmonės paprastai prieš tai neinformuoja telefonu.
Daugiau informacijos: www.europass-info.de, www.bewerbungsdschungel.de.
 

DARBO SĄLYGOS
Vokietijoje nėra darbo kodekso. Užimtumo nuostatai pateikiamai Civiliniame kodekse (Bürgerliches Gesetzbuch BGB).

 Vokietijoje dirbantieji skirstomi į tris grupes:
• darbininkai;
• darbuotojai (tarnautojai);
• valstybės tarnautojai.

Darbininkai paprastai atlieka fizinį darbą, darbuotojai – protinį.

Darbo sutartis gali būti tiek žodinė, tiek rašytinė. Bet kokiu atveju patariama reikalauti rašytinės sutarties. EB direktyva 91/533/EEA įpareigoja darbdavį pagrindines darbo sutarties sąlygas užfiksuoti raštu ir pateikti susipažinti darbuotojui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbinių santykių pradžios.
Pasirašančioms šalims paliekama teisė spręsti apie sutarties turinį. Darbo sutartis turi atitikti teisinius ir kolektyvinės sutarties reikalavimus: nuo 38 iki 40 val. per savaitę, 8 val. per dieną.
Pradėjus dirbti reikia užsiregistruoti vietinėje mokesčių tarnyboje, gavus mokesčių atskaitymo kortelę ją atiduoti darbdaviui, užsiregistruoti vietinėje sveikatos draudimo įstaigoje Krankenkasse ir apie tai informuoti darbdavį.
Darbo sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Bet kokiu atveju terminuota darbo sutartis per 2 metus negali būti pratęsta daugiau kaip 3 kartus. Ilgesniam laikui turi būti sudaroma neterminuota darbo sutartis.
Bandomasis laikotarpis negali viršyti 6 mėn. (kai kuriuose sektoriuose leidžiamas bandomasis laikotarpis trumpesnis). Šiuo laikotarpiu taikomi visi su darbo santykiais susiję teisės aktai, profesinių organizacijų susitarimai ir kt. Bandomuoju laikotarpiu taikomas trumpiausias įspėjimo dėl atleidimo iš darbo (išėjimo iš darbo) terminas, numatytas įstatymuose. Šiuo laikotarpiu įmonė (darbuotojas) neprivalo pateikti darbo sutarties nutraukimo priežasčių.
Darbo sutartyje turėtų būti nurodyta:
• darbo sritis, pareigos, papildomos užduotys, jei yra;
• darbo santykių pradžia;
• darbo laikas (pradžia, pabaiga), sutikimas (nesutikimas) dirbti viršvalandžius;
• bandomojo laikotarpio trukmė (min. 1 mėn., 3-6 mėn. ) ir įspėjimo terminas;
• įspėjimo terminas pasibaigus bandomajam laikotarpiui (nuo 1 mėn. kiek metų dirba tiek mėnesių ilgėja);
• mokėjimo rūšis ir dydis, apmokėjimo terminai ir sąlygos;
• premijos (Kalėdinė premija, atostogų išmokos ir kt.);
• atostogų trukmė;
• antraeilių pareigų nuostatos – pirmas darbdavys turi leisti dirbti, jei uždirbama iki 400 eurų, nemokami pajamų mokesčiai, tik sveikatos draudimas;
• veiklos apribojimai, nutraukus darbo sutartį, jei yra.

Darbo apmokėjimas
Darbo apmokėjimas už fizinį darbą vadinamas atlyginimu, už protinį darbą – alga. Taikomas bendras vienodo darbo apmokėjimo principas vyrams ir moterims už atliekamą vienodo lygio darbą.
Vokietijoje nėra nustatyto privalomo minimalaus mėnesinio atlyginimo. Tik nuo 2015 metų sausio nustatytas valandinis minimalus darbo užmokestis, kuris siekia 8,5 euro. Tą įstatymiškai įtvirtinti federaliniu mastu padėjo Vokietijos profsąjungos, turinčios didelę reikšmę darbo rinkoje. Paprastai abi pasirašančios pusės (darbuotojas ir darbdavys) sutaria dėl atlyginimo sumos. Tuo atveju, kai yra kolektyviniai susitarimai dėl darbo apmokėjimo, atlyginimas turi būti mokamas atsižvelgiant į juos. Tam tikruose sektoriuose įstatymų leidėjas nustato bendrai privalomas kolektyvines sutartis (pvz., statybų ir civilinės inžinerijos sektoriuose). Valstybės numatyti minimalūs atlyginimai galioja tam tikriems statybų darbininkams, pastatų valymo darbininkams, stogdengiams ir slaugos darbuotojams. Informaciją apie galiojančius tarifus bei kitas darbo santykių sritis rasite Vokietijos Finansų Ministerijos Mokesčių tarnybos tinklapyje: www.zoll.de.
Vidutinės pilną darbo dieną pramonės sektoriuje, draudimo srityje ar prekybos sferoje dirbančio asmens pajamos neatskaičius mokesčių siekia 2 900 EUR per mėn. Dirbantieji paslaugų sferoje uždirba vidutiniškai  2 700 EUR (neatskaičius mokesčių) per mėn. Vidutinis atlyginimas: gydytojų apie 6500 EUR – 8000 EUR, kvalifikuotų inžinierių – 4340 EUR, darbuotojų – 3 700 EUR, darbininkų – 2 500 EUR. Tačiau vis dar išlieka skirtumai tarp darbo užmokesčio Rytų ir Vakarų Vokietijoje.
Jeigu norite sužinoti, kokie vidutiniai atlyginimai tam tikros profesijos darbuotojams mokami konkrečiame Vokietijos regione, apsilankykite tinklapyje, adresu: www.lohnspiegel.de, kur pateikiama įvairaus pobūdžio informacija apie darbo apmokėjimą skirtinguose ekonomikos sektoriuose.
Atlyginimas/alga turi būti išmokama skaičiuojamojo laikotarpio pabaigoje (mėnesinio darbo užmokesčio atveju – mėnesio pabaigoje), jei individualus susitarimas ar įmonės vidaus tvarka nenumato kitų sąlygų. Darbuotojas gali reikalauti apmokėjimo išrašo.
Įstatymai numato nedarbingumo laikotarpio apmokėjimą darbuotojo ligos atveju, jei šis apie tai informuoja darbdavį ir per 3 dienas pateikia medicininę pažymą. Darbdavys pilnai apmoka nedarbingumo laikotarpį iki 6 savaičių. Jei nedarbingumo laikotarpis trunka ilgiau, sveikatos draudimas apmoka 70% darbo užmokesčio.
 
Teisė į atostogas
Kiekvienas darbuotojas turi teisę į atostogas. Minimalus atostogų laikotarpis 24 darbo dienos (jei dirbama  6 dienas per savaitę), trumpesnis atostogų laikas numatytas jei dirbama 5 dienas per savaitę. Atostogos gali būti prailgintos atskiroms darbuotojų kategorijoms – paaugliams, neįgaliesiems, taip pat pagal individualius ar kolektyvinius susitarimus. Vidutinė atostogų trukmė 5 – 6 savaitės. Atostogų trukmė vienoda tiek dirbantiems pilną darbo dieną, tiek ne pilną.

Darbo santykių nutraukimas
Darbdavys privalo pranešti iš anksto apie sprendimą atleisti iš darbo, tačiau tam tikrais atvejais darbuotojas gali būti atleidžiamas be priešlaikinio įspėjimo (pvz., vagystės ar kt. nusižengimo atveju). Tokiais atvejais darbdavys turi pranešti atleidimo priežastį. Įmonėse, kuriose veikia darbuotojų taryba, pranešimas apie atleidimą iš darbo, prieš jį įteikiant darbuotojui, turi būti apsvarstytas, kitu atveju pranešimas laikomas negaliojančiu. Įspėjimas gali būti pasakytas žodžiu liudininkų akivaizdoje arba pateikiamas rašytinėje formoje. Tačiau, jeigu kolektyvine sutartimi ar individualiu susitarimu numatyta tam tikra įspėjimo dėl numatomo atleidimo iš darbo forma, jos turi būti laikomasi, kitu atveju pranešimas laikomas negaliojančiu.
 
Įspėjimo terminai
Bandomuoju laikotarpiu apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta prieš 2 savaites.
Pasibaigus bandomajam periodui tiek darbdavys, tiek dirbantysis turi laikytis minimalaus įspėjimo dėl darbo santykių nutraukimo termino. Nustatytas terminas – 4 savaitės.

Neteisėtas atleidimas iš darbo
Darbo santykiai skirstomi į tris kategorijas: darbo santykiai, kuriems nėra įstatymo numatytos tvarkos dėl apsaugos nuo neteisėto atleidimo iš darbo; darbo santykiai, kuriuos reguliuoja įstatymas ir darbo santykiai, kuriuose įstatymas numato ypatingą dirbančiųjų apsaugą. Ypatinga, įstatymais numatyta, apsauga taikoma šioms dirbančiųjų kategorijoms:
• neįgaliesiems;
• besilaukiančioms moterims, motinoms, auginančioms mažamečius vaikus;
• darbo tarybos nariams;
• stažuotojams;
• darbuotojams motinystės (tėvystės) atostogose;
• pašauktiems į privalomą karinę tarnybą.

Darbuotojų apsaugos nuo neteisingo atleidimo iš darbo įstatymas taikomas, jeigu atleistas iš darbo asmuo dirbo:
•  ilgiau negu 6 mėn. pagal tuos pačius darbinius santykius;
• įmonėje, turinčioje daugiau negu 5 darbuotojus.

Pagal šį įstatymą, atleidimas iš darbo gali būti svarstomas darbo teisme. Tačiau ieškinys turi būti pateiktas per 21 dieną nuo atleidimo dienos.
Detalesnę informaciją apie darbo teisę teikia privatūs advokatai arba atitinkamos profesinės sąjungos (nariams).


MOKESČIAI
Vokietijoje mokesčiai atskaičiuojami nuo visų gautų pajamų bei viso priklausančio turto (esančio bet kurioje pasaulio šalyje). Vokietija neapmokestina pajamų, kurios apmokestinamos kitoje valstybėje (jei su ta šalimi pasirašyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis).
 
Jūsų pajamos ir turtas apmokestinamas, jeigu:
• Jūs nuolat arba tam tikrą laiko tarpą gyvenate Vokietijoje;
• Jūsų pagrindinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje.
Kitu atveju apmokestinamos tik pajamos, gautos Vokietijoje.
Jeigu asmuo dirbo skirtingose šalyse ir negyvena Vokietijoje ir jeigu darbdavio pagrindinė būstinė nėra įsikūrusi šioje valstybėje, pajamos, gautos už darbinę veiklą Vokietijoje, gali būti apmokestintos tik tuo atveju, jeigu asmuo šalyje dirbo mažiausiai 183 dienas per metus.
Mokesčius darbdavys perveda atitinkamai institucijai. Savarankiškai dirbantys asmenys turi sumokėti mokesčius pajamų deklaracijos pagrindu. Pajamų mokesčio dydis priklauso nuo daugelio kriterijų – nuo šeiminės padėties, vaikų skaičiaus ir kt.
Aukščiausi tarifai taikomi dirbantiems viengungiams. Pavyzdžiui, viengungis, neturintis vaikų, 2014 m. gavęs vidutinį 10 842 eurų mėnesinį atlyginimą, apmokestintas 33,3% tarifu, pajamų mokesčio suma siekė 3 608,16 euro, o jeigu registruotas buvusiose Vakarų Vokietijos žemėse, privalėjo mokėti ir solidarumo mokestį – 5,5% pajamų mokesčio, t. y. 198,45 euro. Solidarumo mokestis skiriamas buvusiai Rytų Vokietijai finansiškai remti. Susimažinti metines apmokestinamąsias pajamas galima ypatingomis išlaidomis, pavyzdžiui, remiant artimuosius, įmokomis pagal draudimo sutartis, išlaidomis sveikatos apsaugai, vestuvėms ir laidotuvėms, kurių nekompensuoja ligonių kasa arba draudimas, visomis sąnaudomis, susijusiomis su darbu (transporto, profesinio tobulinimo ir pan.). Tačiau bruto atlyginimą sumažina privalomi mokesčiai valstybiniams pensijų ir nedarbo fondams, o daugumai eilinių darbuotojų – ir valstybinei ligonių kasai bei atitinkamai religinei bendrijai. Ligonių kasos mokestis neprivalomas tik didelį atlyginimą gaunantiems darbuotojams ir verslininkams. Asmenys, gyvenantys Vokietijoje ir priklausantys protestantų ar katalikų bažnyčių bendruomenei, moka bažnyčios mokestį. Mokestis priklauso nuo žemės, kurioje gyvenama ir svyruoja nuo 8% iki 9% pajamų mokesčio.
Atskaitymai iš darbo užmokesčio Vokietijoje:
• mokesčiai  darbuotojo dalis ir darbdavio dalis;
• gyventojų pajamų mokestis. Minimalus pajamų mokesčio tarifas – 14%, maksimalus – 45%;
• Solidarumo mokestis: 5,5% gyventojų pajamų mokesčio;
• Bažnyčios mokestis*  8% arba 9% gyventojų pajamų mokesčio;
• Senatvės (pensijos) draudimas  9,95% 9,95%;
• Slaugos draudimas 0,975% + 0,25%(jeigu neturi vaikų ir yra vyresni negu 23 m.) – 0,975%;
• Draudimas nuo nedarbo 1,4%;
• Sveikatos (ligos) draudimas:  7% + 0,9% 7,0%;
• Oficiali Vokietijos Finansų ministerijos mokesčių skaičiuoklė internete: https://www.abgabenrechner.de


SOCIALINĖ APSAUGA
Socialinis draudimas skirstomas į 5 kategorijas: sveikatos (14,9%), nelaimingų atsitikimų (moka tik darbdavys), nedarbo (2,8%), senatvės (19,9%), ligos ilgalaikės priežiūros (1,95%). Uždirbantiems mažiau nei 400 €/sav. privalomas tik sveikatos draudimas. Kiekviena draudimo kategorija turi savo specifinę paskirtį, taip pat, kaip atsakingą draudimo instituciją.
Detalesnė informacija: www.deutsche-sozialversicherung.de.

Privalomasis draudimas
Draudimas yra privalomas asmenims, kurie gauna pajamas iš darbinės veiklos. Darbuotojai, kurie per savaitę dirba mažiau negu 15 val. ir gauna mažesnes negu 400 EUR pajamas, privalo draustis tik privalomuoju sveikatos draudimu.
Jeigu norite apsidrausti Vokietijoje anksčiau negu susirasite darbą, turite pateikti informaciją iš tos šalies, kurioje anksčiau buvote socialiai draustas, kad Jūsų draudimo laikotarpis buvo ne trumpesnis negu 12 mėnesių (forma E104, ją Lietuvoje išduoda teritorinės ligonių kasos). Šis prašymas savanoriškai apsidrausti turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo tos dienos, kada Jūsų privalomasis draudimas buvo nutrauktas.
 
Socialinės apsaugos kortelė
Kiekvienas apdraustasis gauna draudimo numerį ir senatvės pensijų fondo valdytojo socialinės apsaugos kortelę. Tarnautojams socialinės apsaugos korteles išduoda federalinė pensijų draudimo tarnyba (Bundesversicherungsanstalt für Angestellte – BfA), darbininkams – vietos socialinio draudimo tarnyba (Landesversicherungsanstalt – LVA). Pasirašius darbo sutartį socialinės apsaugos kortelė perduodama darbdaviui.

Įmokos ir mokesčiai
Socialines įmokas moka darbdaviai ir dirbantieji santykiu 50:50. Įmokų suma priklauso nuo atlyginimo dydžio. Apmokestinamų pajamų dydis skiriasi priklausomai nuo draudimo rūšies.
Vokietijoje galioja progresyvinė mokesčių sistema (P.A.Y.E). Pajamų mokesčio tarifas nuo 15 iki 45 %.
Oficiali Vokietijos Finansų ministerijos mokesčių skaičiuoklė internete:
https://www.abgabenrechner.de.

Valstybė labai griežtai žiūri į mokesčių mokėjimą, todėl privaloma mokesčius apskaičiuoti, deklaruoti ir mokėti tinkamai bei laiku, nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ir kitus dokumentus, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją.

Sveikatos draudimas
Dirbantieji, gaunantys tam tikras pajamas, turi draustis privalomuoju draudimu. Asmenys, nepriklausantys šiai kategorijai, gali draustis privačiai (savanorišku draudimu).
Sveikatos draudimas teikia išmokas bei paslaugas ligos ar motinystės atveju. Išmokų skalė plati – pateikiama trumpa apžvalga:
• medicininis gydymas;
• gydymo priemonės;
• ligos diagnozavimas;
• sveikatos priežiūra ir ligų prevencija;
• medicininis aptarnavimas namuose;
• medicininės priežiūra namuose;
• gydymo procedūros (pvz. masažai);
• pagalbinės med. priemonės (akiniai, klausos aparatai);
• ortodontinis gydymas;
• nedarbingumo pašalpa;
• hospitalizacija;
• motinystės išmokos, nėštumo pašalpa;
•  stomatologinis gydymas.

Už šias išvardytas gydymo procedūras apdraustasis neturi mokėti iš anksto. Tačiau taikant specifines gydymo priemones (gydymo kursus), dalį išlaidų apdraustasis turi padengti pats. Teisę į išmokas apdraustasis įgyja nuo pirmosios draudimo dienos.
Darbuotojai, kurie dėl ligos negali dirbti, įgyja teisę į nedarbingumo išmokas po to, kai nebemokamas užmokestis už darbą (paprastai darbdavys moka 6 savaites 100% darbo užmokesčio nuo pirmos nedarbingumo dienos). Paprastai ligos išmoka sudaro 70% bruto uždarbio. Mokėjimo periodas – iki 78 savaičių, įskaitant ir darbdavio apmokėtą nedarbingumo laikotarpį. Privalomasis sveikatos draudimas apima ir apdraustųjų vaikus, sutuoktinius.
Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos: 6 savaitės iki gimdymo ir 8 savaitės po gimdymo. Šiuo laikotarpiu sveikatos draudimas moka motinystės išmokas, o darbdavys padengia skirtumą tarp uždarbio ir išmokos.
 
Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų
Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų dažniausiai taikomas nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai. Apdraustasis įgyja teisę į išmokas, jeigu pakliūna į nelaimingą atsitikimą kelionės į darbą ar iš darbo metu, patiria nelaimingą atsitikimą darbo vietoje arba ligos darbe atveju. Įvairios profesinės asociacijos padengia gydymo bei profesinės reabilitacijos išlaidas sužeistajam. Šios asociacijos taip pat rūpinasi apdraustojo asmens finansine parama (pašalpomis). Pagrindinės išmokos bei paslaugos:
• gydymas;
• išmokos, skirtos profesinei reabilitacijai;
• išmokos mirties atveju;
• našlių (našlaičių) anuitetas;
• traumos pašalpa.

Nedarbo draudimo išmoka (Arbeitslosengeld)
Teisę į nedarbo draudimo išmokas turi registruoti Vokietijos valstybinėje darbo agentūroje asmenys, kurie prieš tapdami bedarbiais dirbo Vokietijoje ir kurių socialinio draudimo stažas per praėjusius 2 metus ne mažesnis negu 12 mėn. Būtina pirmą nedarbo dieną užsiregistruoti artimiausioje Vokietijos valstybinėje užimtumo agentūroje.
Socialinio draudimo stažas taip pat įskaičiuojamas jei dirbote kitose ES/EEE valstybėse, jei pateikiama forma U1. Nedarbo socialinės išmokos dydis priklauso nuo darbinės veiklos trukmės bei gautų pajamų dydžio. Asmenims, neturintiems vaikų, skiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka sudaro 60% nuo buvusių pajamų (atskaičius mokesčius). Jeigu bedarbis arba jo partneris rūpinasi vaiku iki 18 metų amžiaus, skiriamos išmokos dydis – 67% nuo buvusių neto pajamų.
Jeigu asmuo neturi teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką arba išmokos mokėjimo laikotarpis baigėsi, tačiau yra registruotas kaip darbo ieškantis asmuo ir yra darbingas, jam bus skiriama materialinė išmoka pragyvenimui. Ši išmoka yra ženkliai mažesnė už nedarbo socialinio draudimo išmoką. Jeigu asmuo yra nedarbingas dėl amžiaus, ligos, jis turi teisę į socialinę išmoką (Socialinius pinigus).
Kol darbo ieškančiam asmeniui mokamos išmokos, valstybinė įdarbinimo agentūra moka privalomo sveikatos bei senatvės draudimo įmokas.  Gaunantys išmokas asmenys turi aktyviai ieškoti darbo. Jeigu įdarbinimo agentūra pasiūlo darbą, darbo ieškantis asmuo turi būti pasiekiamas. Gaunantys išmokas asmenys gali būti išvykę (“nepasiekiami”) tris savaites per metus.
 
Senatvės draudimas
Senatvės pensijos fondas ne tik moka senatvės pensijas, bet taip pat skiria išmokas darbingumo išsaugojimui. Šiuo draudimu apsidraudusiems asmenims (šeimos nariams) mokamos išmokos sulaukus pensinio amžiaus (socialinio draudimo stažas 5 – 15 – 25 – 35,  FREE 5 – 15 – 25 – 35  metai) arba sumažėjus pajamoms (netekus pajamų) dėl senatvės ar mirties.
Šiuo tikslu padengiamos gydymo bei medicininės priežiūros išlaidos:
• medicininės reabilitacijos priemonėms (gydymas);
• profesinei reabilitacijai;
• pensijai dėl neįgalumo ar profesinių traumų;
• senatvės pensijai;
• išmokos mirties atveju (našlių ar našlaičių pensijos).
Nepriklausomiems verslo atstovams vadinamieji Rysterio bei Riurupo pensijų modeliai suteikia galimybę apsidrausti privačiu senatvės draudimu, paremtu kapitalo kaupimu, kuriam teikiamos mokesčių lengvatos.
Senatvės draudimas moka pensiją keletu atvejų: dėl neįgalumo ar profesinio nedarbingumo, senatvės ar apdraustojo mirties.
Moterys įgyja teisę į senatvės pensiją sulaukusios 63 metų amžiaus, vyrai – 65 metų amžiaus. Pensijos dydis priklauso nuo socialinio draudimo stažo ir bruto pajamų dydžio.
Nuo 2012 m. iki 2035 m. pensinis amžius palaipsniui bus didinamas vienu mėnesiu kasmet. Numatyta pensinį amžių didinti nuo 65 iki 67 metų.
Detalesnė informacija dėl teisės aktais numatytų pensijų draudimo:
Deutsche Rentenversicherung
Nord Platanenstr. 43
17033 Neubrandenburg
Tel. (49-395) 370 0
Interneto svetainė: http://www.deutsche-rentenversicherung.de.

Globos draudimas
Šis draudimas padengia slaugos išlaidas. Išmokos apima priežiūrą namuose bei stacionare. Apdraustieji, kuriems reikalinga priežiūra namuose, gali pasirinkti slaugos išmokas arba atitinkamas slaugos paslaugas. Tuo atveju, jei reikalinga stacionarinė priežiūra, padengiamos išlaidos, neviršijančios nustatytos sumos.
 

PARAMA ŠEIMAI
Vaiko pašalpą pagal prašymą kiekvieną mėnesį moka valstybinė įdarbinimo tarnyba (šeimos skyrius) šeimoms, auginančioms vieną ar daugiau vaikų.  Pašalpa gali būti suteikta laikotarpiui iki 4 metų. Ši finansinė parama gali būti skiriama asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Užsienio valstybių piliečiai gali gauti vaiko pašalpą tuo atveju, jeigu jie turi leidimą gyventi šalyje. Vaiko pašalpa suteikiama už vaikus, gyvenančius Vokietijoje arba EEE valstybėje. Į vaiko sąvoką įeina:
• vaikai, įvaikiai;
• sutuoktinio vaikai, globojami anūkai;
• globotiniai.

Našlaičiai gali patys kreiptis dėl vaiko pašalpos.
Pagal Pajamų mokesčio įstatymą (Einkommensteuergesetz) vaiko pašalpa suteikiama:
• visiems vaikams pinigai mokami nuo gimimo iki 18 metų kai kada ir ilgesniam laikui (iki 25-27 metų);
• vaikams su negalia pašalpa skiriama be apribojimų;
• vaikams, kurie mokosi arba atlieka savanorišką veiklą socialinėje ar ekologinėje sferoje – iki 27 metų.

Tačiau vaiko pajamos neturi viršyti nustatytų metinių pajamų. Pašalpa mokama tik vienam iš tėvų (tam, pas kurį vaikas gyvena). Jeigu vaiko pašalpa jau paskirta kitoje ES valstybėje, tam tikrais atvejais gali būti padengiamas pašalpos dydžių skirtumas. Detalesnę informaciją gali suteikti Vokietijos įdarbinimo tarnybų šeimos skyriai.
 
Mokymo pašalpa
Tėvai, auginantys naujagimius ir nedirbantys daugiau kaip 19 val. per savaitę kiekvieną mėnesį gali gauti mokymo pašalpą iki kol vaikui sukaks dveji metai. Pašalpa skiriama, atsižvelgiant į šeimos pajamas. Jei pajamos viršija tam tikrą nustatytą ribą, pašalpa negali būti suteikta.
Skirtingose Vokietijos žemėse už mokymo pašalpos suteikimą atsakingos skirtingos institucijos: Jaunimo socialinės rūpybos skyrius, Šeimos ir socialinių reikalų skyrius, Rajono administracija, Valstybės kredito bankas, Pensijų ir socialinių reikalų skyrius, Aprūpinimo skyrius.


APSIRŪPINIMAS BŪSTU
Yra keletas gyvenamosios vietos paieškos galimybių. Miestuose gyvenamosios patalpos paprastai nuomojamos, kaimo vietovėse – perkamos. Patariama jau prieš išvykstant į Vokietiją pasirūpinti gyvenamuoju būstu.
Būsto paieškai galite pasitelkti draugus, gimines, verslo partnerius. Dažnai būsimasis darbdavys padeda susirasti gyvenamąjį būstą arba jį suteikia. Toliau pateikiami kiti galimi gyvenamosios vietos paieškos būdai.
Skelbimai apie nekilnojamą turtą (nuomą, pardavimą, pirkimą) paprastai spausdinami trečiadienio ir šeštadienio laikraščiuose. Jūs taip pat galite įdėti skelbimą apie būsto paiešką.
Nekilnojamo turto agentūros – patogiausias, bet ir pats brangiausias būsto paieškos būdas. Nekilnojamo turto agentui už  Jūsų poreikius atitinkančio gyvenamojo ploto suradimą paprastai mokamas mokestis, atitinkantis 2-4 mėnesių nuomos kainą. Išankstinis apmokėjimas nekilnojamo turto agentams nėra įprastas. Nekilnojamo turto agentūras galite rasti geltonuosiuose puslapiuose:  www.gelbe-seiten.de.
Privatūs savininkai, spauda, nuomos kompanijos, organizacijos ir asociacijos taip pat nekilnojamo turto agentūros paprastai skelbia informaciją ir internete:
• www.wg-gesucht.de;
• www.wggruendung.de;
• www.wohnung-jetzt.de;
• www.studenten-wohnung.de;
• www.wg-welt.de;
• www.wohngemeinschaft.de.

Kai kuriuose Vokietijos miestuose veikia butų nuomos centrai. Jie suteikia galimybę išsinuomoti butą kartu su kitais nuomininkais, dažniausiai už nedidelį mokestį. Informaciją rasite adresu: www.mitwohnzentrale.de.
Vokietijoje būsto nuomai išleidžiama 25-30% mėnesinių pajamų. Nuomodamiesi kambarį, pasiteiraukite apie taip vadinamas papildomas išlaidas (apmokėjimą už komunalines paslaugas kt.). Nuomojamo buto šeimininkas dažnai prašo sumokėti 2-3 mėnesinių įmokų dydžio užstatą. Pavyzdžiui, 40 m² butas – €1000 (Miunchene) dar prisideda mokesčiai (€ 200). 1 kambario butas: mažesniame mieste nuo € 500, už miesto € 400, 3 kambarių butas: miesto centre  € 1000, už miesto € 813.
Dauguma butų šeimininkų naudoja standartines nuomos sutartis. Šių sutarčių formas galima surasti: www.mitwohnzentrale.de. Nors žodiniai susitarimai juridine prasme yra įpareigojantys, patartina reikalauti rašytinės sutarties. Įsikeldami į butą pasirašykite perėmimo aktą.
Laikini gyvenamieji būstai viešbučiuose, svečių namuose, ar privačiuose namuose gali būti užsakomi per kelionių agentūras, kurios gali suteikti informaciją apie nuomojamas patalpas ir papildomas sąlygas.
Kita galimybė – kreiptis į jaunimo nakvynės namų tinklą: www.djh.dewww.studenten-wg.de.
Jeigu norėtumėte įsigyti nuolatinę nuosavybę, kreipkitės į nekilnojamo turto agentūrą, atitinkamas asociacijas arba ieškokite informacijos spaudoje, internete.


ŠVIETIMO SISTEMA
Federacinės žemės turi teisę savarankiškai tvarkyti mokyklų ir aukštojo mokslo įstaigų veiklą. Vokietijos teisės aktai reguliuoja tik tam tikras profesinio ugdymo sritis bei bendruosius aukštojo mokslo principus. Todėl čia pateikiama tik bendra Vokietijos švietimo sistemos struktūra, kuri  žemėse gali būti skirtinga.
Ikimokyklinis ugdymas suteikiamas 3-6 metų amžiaus vaikams. Paprastai ikimokyklinio ugdymo užsiėmimai pravedami vaikų darželiuose ar ikimokyklinio ugdymo klasėse. Lankymas nėra privalomas, tačiau mokamas. Mokama suma priklauso nuo tėvelių gaunamų pajamų – kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau ir moki. Užregistruoti vaiką į vaikų darželį Vokietijoje reikia iš anksto, nes gauti vietą tikrai sunku. Dažnas Vokietis užrašo savo atžalą į darželį dar prieš jai gimstant. Vaikus darželyje galima palikti pusei dienos (8 – 12:30 val.) arba visai dienai. Užsieniečiai, oficialiai gyvenantys Vokietijoje, į vietą vaikų darželyje turi tokias pačias teises kaip ir Vokiečiai, tik paprastai norima, kad vaikas nors kiek kalbėtų vokiečių kalba.
Privalomas ugdymas prasideda nuo 6 metų amžiaus ir paprastai trunka 12 metų. Pagrindinis išsilavinimas – 10, atskirose žemėse 9 metai. Mokslas viešosiose pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo įstaigose yra nemokamas.
Baigiantis 6 metams vaikai pradeda lankyti pradinę mokyklą. Pradinėje mokykloje mokomasi 4 metus.
Yra ir privačių mokyklų, tačiau jos irgi griežtai prižiūrimos valstybės ir privalo atitinki nustatytus reikalavimus. Išsamesnės informacijos apie konkrečias privačias mokyklas reikėtų kreiptis į jų savininkus – dažniausiai sąjungas ar bendruomenes.
Vidurinę mokyklą pradedama lankyti baigus pradinio išsilavinimo mokyklą. Veikia sekantys mokyklų tipai:
• Hauptschule  (pagrindinė mokykla);
• Realschule (vidurinė mokykla);
• Gymnasium (gimnazija);
• Gesamtschule (valstybinė bendrojo lavinimo mokykla).

5 ir 6 klasės – tai yra taip vadinimas dviejų metų vertinimo etapas. Po 6 klasės mokiniai pagal įvertinimo rezultatus yra skirstomi į atitinkamas vidurinio lavinimo klases (Orientierungsstufe).
 Mažesnių gabumų vaikams ar neįgaliesiems veikia specialios mokyklos. Pagrindinėje mokykloje (Hauptschule) paprastai vaikai mokinasi 5 mokslo metus – nuo 5 iki 9 ar 10 klasės, priklausomai nuo regiono įstatymų. Baigus šią mokyklą suteikiamas pagrindinis išsilavinimas. Kai kuriais atvejais baigus pagrindinę mokyklą iš karto galima pradėti profesinį mokymą.
Vidurinėje mokykloje Realschule vaikai mokinasi nuo 5 iki 10 klasės. Baigus vidurinį mokymą galima pradėti lankyti profesinio lavinimo kursus arba tęsti mokslą specializuotose kolegijose ar specializuotose aukštesniosiose mokyklose.
Gimnazijoje (Gymnasium) paprastai mokinamasi nuo 5 iki 13 klasės. Trijuose regionuose (Sachsen, Sachsen-Anhalt ir Thüringen) gimnazijoje mokinamasi nuo 5 iki 12 klasės. Gimnazijoje suteikiama gilesnių žinių, kurios yra orientuotos į tolesnį mokymąsi. Pabaigus 13 klasių (arba 12 klasių) ir išlaikius baigiamuosius egzaminus suteikiamas gimnazijos sertifikatas. Turint sertifikatą galima stoti į universitetą.
Bendrojo lavinimo mokykla Gesamtschule – kombinuota visų aukščiau paminėtų mokyklų sistema (Hauptschule, Realschule, Gymnasium).
Platesnės informacijos apie švietimo sistemą teiraukitės vietos mokslo institucijose.
Profesinis išsilavinimas įgyjamas po privalomojo bendrojo išsilavinimo (9-10 klasių) profesinėse mokyklose arba taip vadinamos „dvejopo mokymo“ sistemos pagrindu.


„Dvejopas mokymas“
Pabaigę privalomojo bendrojo lavinimo kursą dauguma 15 – 20 metų amžiaus jaunuolių tęsia mokslus „dvejopo mokymo“ pagrindu. Sistema vadinama dvejopa, nes mokymas vyksta dviejose skirtingose vietose – profesinėje mokykloje, kur vieną kartą per savaitę vyksta paskaitos ir įmonėje, kurioje atliekama praktika. Mokymas paprastai trunka 3 metus. Tokiose mokyklose siekiama pagilinti bendrąjį mokinių išsilavinimą bei suteikti pagrindines žinias, reikalingas profesinei veiklai.

Reguliariosios profesinės mokyklos
Šios mokyklos siūlo platų profesijų pasirinkimą. Tokio mokymo tikslas – suteikti profesines žinias bei pagilinti bendrąjį išsilavinimą. Į mokyklą priimami mokiniai, baigę pagrindinę ar vidurinę mokyklą. Mokymo kurso trukmė priklauso nuo pasirinktos specializacijos. Mažiausiai mokymas trunka 1 akademinius metus.
Aukštesniosios profesinės mokyklos skirtos suaugusiems, kurie jau turi profesinį išsilavinimą arba turi keleto metų darbo patirtį pagal tam tikrą profesiją. Tokio mokymo tikslas – profesinių žinių ir įgūdžių pagilinimas, atnaujinimas. Mokymo kurso trukmė priklauso nuo to, ar mokomasi dienine forma, ar neakivaizdine (1-2.5 metų arba atitinkamai 3-3.5 metų). Baigimo sertifikatas prilygsta vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimui.
 
Technikos mokslų koledžas
Išsilavinimas apima 11 ir 12 vidurinės mokyklos klases. Baigimo pažymėjimas prilygsta vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimui. Čia įgyjamos bendros, teorinės ir praktinės specializuotos žinios bei įgūdžiai. Technikos mokslų koledžo absolventai gali tęsti studijas aukštesniosiose technikos mokyklose.

Profesinės/ specializuotos gimnazijos
Šiose gimnazijose gali mokytis asmenys, baigę vidurinę mokyklą. Mokymo kursai čia orientuoti į profesines žinias.
 
Profesinės mokyklos
Tokiose mokyklose gali mokytis asmenys, išklausę profesinio mokymo kursą ir turintys darbo patirties. Čia suteikiamos specializuotos įmonės valdymo žinios, studentai paruošiami įmonės personalo apmokymui tam tikroje veiklos srityje.

Universitetinis išsilavinimas
Universitetai yra valstybinės aukštojo lavinimo įstaigos. Universitetai skirstomi į:
• Aukštojo mokslo įstaigas (technikos mokslų, bendrojo lavinimo, medicinos, verslo studijų, technologijų universitetai, aukštosios mokyklos ir kt.);
• Meno akademijas ir konservatorijas;
• Profesines aukštąsias mokyklas.

Aukštojo mokslo įstaigų užduotys – moksliniai tyrimai, mokymas, studijos, taip pat naujos akademikų kartos ugdymas. Jose suteikiami moksliniai laipsniai.
Bendrojo lavinimo universitetai yra tik Hesene ir Nordrein-Vestfalijoje. Tokiose aukštojo mokymo įstaigose derinamas profesinis ir universitetinis išsilavinimas. Baigusieji gauna baigimo sertifikatus atitinkamai pagal išklausyto kurso trukmę.
Pedagoginės aukštosios mokyklos ruošia mokytojus pradinėms ir vidurinėms mokykloms, taip pat specializuotoms mokykloms. Tačiau gimnazijų ir profesinių mokyklų mokytojai ruošiami universitetuose.
Akademiniai mokslo metai susideda iš žiemos ir vasaros semestrų. Studijos skirstomos į „bazines“, kurios užbaigiamos išlaikant egzaminą, ir „pagrindines“, po kurių laikomi baigiamieji egzaminai.
Studijos Vokietijoje yra nemokamos. Tačiau mokami mokesčiai studentų organizacijoms. Dėl finansinės paramos studentai gali kreiptis į BAFöG.
Užsienio valstybių piliečiai, norintys studijuoti Vokietijoje, turi užpildyti specialią formą, kurią išduoda Vokietijos akademinė užsienio tarnyba (Akademisches Auslandsamt), Vokietijos Federacinės Respublikos konsulatai ar diplomatinės atstovybės arba Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutsche Akademische Austauschdienst – DAAD).
Universitetuose gali studijuoti asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą. Tuo tarpu baigusieji profesines mokyklas gali studijuoti tik tam tikroje specializuotoje srityje.
Vakarinės gimnazijos dirbantiems žmonėms arba koledžo, baigusiems profesinį mokymą, baigimas suteikia teisę siekti studijų universitete.
 
Naudingos nuorodos:
• www.schulweb.de ;
• www.hochschulkompass.de ;
• www.privatschulberatung.de .


DIPLOMŲ IR  PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMAS
Informaciją apie kvalifikacijų pripažinimą Lietuvoje ir kitose EURES tinklo valstybėse narėse rasite tinklalapyje: www.profesijos.lt, www.enicnaric.com..
Bendrosios diplomų ir profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisyklės taikomos asmenims, kurie įgiję išsilavinimą vienoje valstybėje narėje siekia užsiimti darbine veikla kitoje valstybėje narėje. Kvalifikacija turi būti pripažinta, jeigu ji toje valstybėje yra įtraukta į reglamentuojamų profesijų sąrašus. Jeigu profesija nėra reglamentuojama, nereikia kreiptis dėl kvalifikacijos pripažinimo. Asmuo, turintis nereglamentuojamą profesiją, gali laisvai užsiimti darbine veikla ir turi tas pačias teises kaip tos valstybės piliečiai. Reglamentuojamos profesijos tokios, pagal kurias darbine veikla šalyje galima užsiimti tik įgijus kvalifikacijos pažymėjimą. Tačiau kai kurioms reglamentuojamoms profesijoms taikomi specialūs pripažinimo principai (tokioms, kaip advokatai, veterinarai, stomatologai, gydytojai, slaugės, architektai).

Reglamentuojamos profesijos:
• Akademiniai sveikatos specialistai (Gydytojai);
• Sveikatos priežiūros profesijos;
• Mokytojai;
• Socialiniai darbuotojai ir pedagogai;
• Inžinieriai;
• Vertėjai;
• Juristai;
• Mokesčių konsultantai;
• Architektai;
• Maisto chemikai;
• Jūrininkai. 

Kvalifikaciniai dokumentai – tai sertifikatai, diplomai, kiti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, leidžiantys užsiimti profesine veikla kilmės šalyje. Dėl kvalifikacijų pripažinimo reikia kreiptis į atsakingas institucijas. Nagrinėjant konkrečius atvejus taikomi šie kriterijai:
• ar pareigos, į kurias pretenduojate, atitinka pareigas, kuriose galite dirbti pagal savo išsilavinimą kilmės šalyje;
• ar mokymo kurso trukmė, turinys Vokietijoje sąlyginai atitinka mokymo turinį, trukmę kilmės šalyje.
 
Jei šie kriterijai išpildyti, kvalifikacija turi būti pripažinta. Tuo atveju, jei mokymo kursų turinys ar trukmė žymiai skiriasi, gali būti taikomos išlyginamosios priemonės.
Jeigu atitinkamo profesinio lavinimo kurso priimančioje valstybėje trukmė yra daugiau nei 1 metais ilgesnė negu kilmės šalyje, atsakingos institucijos gali reikalauti darbo patirties įrodymo (1-4 m.). Jeigu tarp mokymo kursų turinio yra esminių skirtumų, gali būti laikomas kvalifikacinis testas arba taikomi išlyginamieji kursai pasirinktinai. Gali būti taikoma tik viena išlyginamoji priemonė. Svarstant kvalifikacijos pripažinimą, atsižvelgiama į darbo, pagal profesiją patirtį – atitinkamai gali būti sutrumpinti išlyginamieji kursai (arba jų visai atsisakyta).
Išimtys. Jeigu profesija, kurios pripažinimo siekiate, nėra reglamentuojama kilmės šalyje, gali būti reikalaujama pateikti 2 metų profesinės patirties įrodymą. Jeigu diplomą įgijote trečiojoje šalyje ir Jūsų kvalifikacija jau buvo pripažinta vienoje ES valstybių ir jeigu Jūs dirbote pagal tą profesiją ES 2 ar 3 metus (priklausomai nuo profesijos), kvalifikacija gali būti pripažinta priimančioje šalyje.

Terminai
Atsakingos institucijos turi priimti sprendimą per 4 mėn. Sprendimas turi būti pagrįstas. Apeliacija galima. 
ES institucijos negali panaikinti nacionalinių institucijų sprendimų. Atsisakymas pripažinti kvalifikaciją gali būti atšauktas tik tos pačios valstybės institucijų.
Prašymas dėl kvalifikacijos pripažinimo turi būti pateiktas atsakingoms Vokietijos institucijoms (sąrašo ieškokite skyriuje „Naudingos nuorodos“).
Paprastai pateikiami šie dokumentai:
• ES valstybės narės pilietybės įrodymas;
• Diplomas/kvalifikaciją įrodantys dokumentai;
• Jeigu Jūsų profesija nėra reglamentuojama kilmės šalyje, turite pateikti įrodymą, kad pagal įgytą profesiją dirbote mažiausiai 2 metus per paskutinius 10 metų;
• Atsakingos institucijos reikalauja dokumento originalų arba kopijų su vertimu į vokiečių kalbą.

Informaciją kvalifikacijų pripažinimo klausimais teikia akademinio pripažinimo tinklas ENIC NARIC (www.enicnaric.com). Daugiau informacijos apie kvalifikacijų pripažinimą  rasite adresu: www.berufliche-anerkennung.de.


NAUDINGOS NUORODOS
Valstybinė įdarbinimo tarnyba:  www.arbeitsagentur.de;
Pagrindinis Vokietijos informacinis portalas. Naudinga informaciją šešiomis kalbomis bei daugybė naudingų nuorodų: www.deutschland.de;

Oficialus informacinis portalas  apie darbo ir gyvenimo sąlygas Vokietijoje: www.make-it-in-germany.com
Informaciją apie Vokietiją, jos žmones, politinę santvarką, visuomeninį gyvenimą, ekonomiką bei kultūrinę įvairovę: www.tatsachen-ueber-deutschland.de;

Informacija apie Vokietijos politinio gyvenimo aktualijas: www.bundesregierung.de;
Vokietijos profesinių sąjungų federacija: www.dgb.de;
Geltonieji puslapiai: www.gelbe-seiten.de;
Vokietijos federalinė pensijų draudimo tarnyba:  www.deutsche-rentenversicherung.de;
AOK Ligonių kasos: www.aok.de;
Vokietijos vyriausybė: www.bundesregierung.de;
Vokietijos darbo ir socialinių reikalų ministerija: www.bma.bund.de;
Vokietijos švietimo ir mokslo ministerija: www.bmbf.de;
Vokietijos sveikatos ministerija: www.bmgesundheit.de;
Vokietijos šeimos, jaunimo, moterų ir vyresnio amžiaus žmonių reikalų ministerija: www.bmfsfj.de;
Vokietijos finansų ministerija: www.bundesfinanzministerium.de;
Vokietijos ekonomikos ir technologijų ministerija: www.bmwi.de;
Vokietijos vidaus reikalų ministerija: www.bmi.bund.de;
Vokietijos namų savininkų ir nekilnojamo turto profesijų sąjunga: www.rdm.de;
Centrinė apgyvendinimo tarnyba: www.wohnzentrale.de;
Akademinio pripažinimo tinklas ENIC/NARIC: www.enic-naric.net;
Vokietijos ambasada Lietuvoje: www.wilna.diplo.de;
Lietuvos ambasada Vokietijoje www.de.urm.lt.


Sąrašas