EURES Lietuva veiklos ataskaita 

Siekdami įgyvendinti EURES tinklo darbuotojams keliamus tikslus ir užtikrinti visapusišką visuomenės informavimą laisvo asmenų judėjimo klausimais, EURES specialistai suteikė konsultacijas bei informaciją apie laisvą asmenų judėjimą:

2005 metais: daugiau nei 26900 asmenų, dalyvavo 145 darbo klubuose, 50 „Darbo rinkos dienų“, vedė 82 EURES konsultantų dienas, teikė interviu laikraščiams, TV ir radijo laidoms;

2006 metais: daugiau nei 22400 asmenų, dalyvavo 143 darbo klubų, 46 „Darbo rinkos dienose“, 129 informaciniuose susirinkimuose, 29 seminaruose, vedė 67 EURES konsultantų dienas, dalyvavo 95 kituose renginiuose;

2007 metais: daugiau nei 20 tūkst. asmenų, dalyvavo 92 darbo klubuose, 74 „Darbo rinkos dienose“, 141 informaciniuose susirinkimuose, 40 seminarų, vedė 46 EURES konsultantų dienas, dalyvavo 82 kituose renginiuose;

2008 metais: daugiau nei 21200 asmenų, vedė 96 užsiėmimus grupėse, dalyvavo 52 „Darbo rinkos dienose“, organizavo 80 informacinių susirinkimų bei 18 EURES konsultantų dienų, dalyvavo 42 kituose renginiuose;

2009 metais: daugiau nei 24600 asmenų, vedė 86 užsiėmimus grupėse, dalyvavo  10 „Darbo rinkos dienose“, organizavo 128 informacinius susitikimus, 2 EURES konsultantų dienas, dalyvavo 34 kituose renginiuose;

2010 metais: daugiau nei 20 tūkst. asmenų, vedė 55 užsiėmimus grupėse, dalyvavo  6 „Darbo rinkos dienose“, organizavo 132 informacinius susitikimus, 2 EURES konsultantų dienas, dalyvavo 22 kituose renginiuose.

2011 metais: daugiau nei 20 tūkst. asmenų, organizavo 151 informacinį susitikimą, dalyvavo 17 kitų renginių, 25 kartus bendrauta su masinėmis informacijos priemonėmis.

2012 metais: daugiau nei 21 tūkst. asmenų, organizavo 187 informacinius susitikimus, 10 kartų bendrauta su masinėmis informacijos priemonėmis.

2013 metais: daugiau nei 24 tūkst. asmenų, organizavo 147 informacinius susitikimus, 9 kartus bendrauta su masinėmis informacijos priemonėmis.

2014 metais: daugiau nei 21 tūkst. asmenų, organizavo 201 informacinį susitikimą, 5 kartus bendrauta su masinėmis informacijos priemonėmis.

2015 metais: daugiau nei 21 tūkst. asmenų, organizavo 175 informacinius susitikimus, 12 kartų bendrauta su masinėmis informacijos priemonėmis.

2016 metais daugiau nei 17 tūkst. asmenų organizavo 138 informacinius susitikimus,  7 kartus bendrauta su masinėmis informacijos priemonėmis.

2017 metais daugiau nei 23 tūkst. asmenų organizavo 119 informacinius susitikimus,  4 kartus bendrauta su masinėmis informacijos priemonėmis.

EURES Lietuva veikla, biudžetas ir teisės aktai

Įgyvendinant Lietuvos darbo biržos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos įsijungimo į Europos užimtumo tarnybų tinklą (toliau – EURES) strateginį planą, 2003 metais Lietuvos darbo biržoje buvo įkurta EURES koordinatoriaus tarnyba (dabar – EURES nacionalinis koordinavimo skyrius) bei aštuoni EURES biurai Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Utenos ir Vilniaus teritorinėse darbo biržose. Tarnyba savo veiklą pradėjo 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (toliau – ES). 2006 m. buvo įsteigti Pasvalio ir Lazdijų darbo biržų pasienio EURES biurai, tačiau jie 2010 m. rugsėjo 30 d. nustojo veikę. Nuo 2010 m. spalio 1 d. EURES konsultantai dirba visose teritorinėse darbo biržose (kontaktai): Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Telšių, Šiaulių, Tauragės, Utenos bei Vilniaus.

EURES  konsultantai pagal savo kompetenciją užtikrina visapusišką ir objektyvų visuomenės informavimą laisvo darbuotojų judėjimo klausimais. Konsultuojami asmenys, ieškantys darbo kitose valstybėse narėse, teikiamos atitinkamos paslaugos darbdaviams (Lietuvos darbdaviams ieškantiems darbuotojų iš kitų valstybių narių, bei kitų valstybių narių darbdaviams, ieškantiems darbuotojų iš Lietuvos), skelbiamos kitų EURES valstybių narių EURES darbuotojų nurodytos laisvos darbo vietos, informuojama apie gyvenimo ir darbo sąlygas. Atlikdami savo pareigas EURES konsultantai bendrauja ir keičiasi informacija ir su kitų valstybių narių EURES darbuotojais, rengia darbo atrankas, muges, informacinius renginius.

EURES tinklo dalyvių (narių bei partnerių) veikla yra planuojama vadovaujantis EURES veiklos gairėmis, kurias patvirtina Europos Komisija.
Lietuvoje EURES nacionalinis koordinavimo skyrius pagal savo kompetenciją įgyvendina ES teisės aktus, susijusius su socialinės apsaugos sistemų koordinavimu bei užtikrina Europos Bendrijų darbuotojų migrantų socialinės apsaugos Administracinės komisijos patvirtintų tipinių formų pažymų išdavimą. Daugiau informacijos galite rasti čia.
Pagrindiniai EURES veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra šie:

  • Europos Bendrijos steigimo sutarties 3, 39 ir 40 straipsniai dėl laisvo darbuotojų judėjimo;
  • Čekijos Respublikos, Kipro, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo į Europos Sąjungą sutartis; 
  • Europos Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1612/1968 (1968 m. spalio 15 d.) dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje;
  • 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimas 2003/8/EB, įgyvendinantis Europos Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvų darbo vietų užėmimo ir darbo prašymų;
  • EURES chartija (Oficialus leidinys C 106, 03.05.2003, p.3);
  • Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206);
  • Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES 2014 m. balandžio 16 d. dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis
  • Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/589 2016 m. balandžio 13 d. dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013
  • Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos EURES nacionalinio koordinavimo skyriaus nuostatai (patvirtinta Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-574).
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys nedarbo socialinio draudimo stažo įskaičiavimo bei nedarbo socialinio draudimo išmokos eksporto tvarką, yra šie:
  • Europos Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje (Oficialusis leidinys 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 35) – taikomas santykiams su Islandija, Lichtenšteinu ir Šveicarija;
  • Europos Tarybos reglamentas Nr. 574/72, nustatantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje įgyvendinimo tvarką (Oficialusis leidinys 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 83);
  • Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 72) – taikomas santykiams su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis;
  • Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL 2009 L 284, p. 1) (toliau vadinama – Reglamentas (EB) Nr. 987/2009);
  • Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-646).

Informacija atnaujinta: 2018.10.10 10:05