Trečio ketvirčio pabaigoje darbo biržoje įregistruota 16,4 tūkst. bedarbių, sudaro 16,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Metų pradžioje nedarbas augo sparčiau: vidutiniškai po 0,4 proc. punkto. Tačiau jau nuo balandžio, dėl žymiai padidėjusios darbo jėgos paklausos, ypač terminuotiems ir sezoniniams darbams ir pagerėjus įsidarbinimo galimybėms nedarbo rodiklis pradėjo mažėti: nuo balandžio mėnesio sumažėjo 0,3 procentinio punkto. Nuo metų pradžios bedarbių dalis darbingo amžiaus gyventojų tarpe išaugo 1 proc. punkto: nuo 15,4 proc. (sausio 1 d.) iki 16,4 proc. (Spalio 1 d.).
Trečiajame šių metų ketvirtyje padidėjusi darbo jėgos paklausa pramonės ir statybos sektoriuose padidino bedarbių vyrų įsidarbinimo galimybes, todėl darbo biržoje įregistruotų vyrų skaičius nedidėja, o jų dalis bedarbių struktūroje sumažėjo . Užimtumo siekiantys vyrai sudaro 17,7 proc. darbingo amžiaus vyrų. Per trečią ketvirtį šis rodiklis beveik nepakito. Moterų nedarbas yra žymiai mažesnis — 15,3 proc. , tačiau išaugo daugiau — 2,2 proc. punkto.
2010 metais vėl išryškėjo teritoriniai nedarbo skirtumai: nedarbas rajone šiemet didėja žymiai sparčiau negu mieste. Nuo metų pradžios bedarbių dalis darbingo amžiaus gyventojų tarpe mieste išaugo 0,6 proc. punkto, o rajone — 2,1 proc. punktais. Spalio 1 d. mieste gyvenantys bedarbiai sudarė 16 proc. darbingo amžiaus Panevėžio miesto gyventojų, o rajone šis rodiklis siekė 17,5 proc.
2010 metais bedarbių skaičiaus augimas sulėtėjo, lyginant su metų pradžia, bedarbių skaičius 1,1 tūkst. arba 7 proc. didesnis. Spalio 1 d. darbo paiešką tęsė 16,4 tūkst. bedarbių, iš jų 54,3 proc. — vyrai. Palyginimui, per 2009 metų trečiu ketvirčiu, kai bedarbių skaičiaus augimas buvo intensyviausias, bedarbių skaičius padidėjo 5,7 tūkst. arba du kartus. Šiemet išaugusi darbo jėgos paklausa šiek tiek padidino užimtumo galimybes, tačiau perteklinė darbo rinka, besikeičianti paklausos struktūra, aukšti darbdavių reikalavimai profesiniams ir darbiniams įgūdžiams palaiko aukštą konkurenciją darbo rinkoje. Dėl šių priežasčių darbo paieškos trukmė ilgėja, prarandama kvalifikacija ir įgūdžiai. 2010 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje ilgalaikiai bedarbiai sudarė 46,4 proc. įregistruotų bedarbių.
2010 metais vis dar auga užimtumo siekiančio jaunimo skaičius, nors lyginant su 2009 metų trečiu ketvirčiu, šiemet į darbo biržą kreipėsi ketvirtadaliu mažesnis jaunų bedarbių skaičius. Ribota laisvų darbo vietų pasiūla ir aukšti darbdavių reikalavimai darbo patirčiai mažina jaunų žmonių įsidarbinimo galimybes. Dėl minėtų priežasčių birželį, nerasdami darbo, į darbo biržą plūstelėjo du kartus didesnis nei pernai absolventų skaičius. Nuo metų pradžios registruotas jaunimo nedarbas padidėjo 2 proc. punkto ir siekia 13 proc. 2010 metais jaunimo nedarbas augo: vidutiniškai 0,6 proc. punkto per mėnesį. Kas šeštas bedarbis — iki 25 m. amžiaus (2882 asm.).
Neužimtos darbo jėgos perteklius rinkoje turi neigiamos įtakos vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo galimybėms. Besikreipiančių vyresnių nei 50 m. amžiaus bedarbių srautas sumažėjo beveik pusantro karto. 2010 metų trečio ketvirčio pabaigoje, įregistruotų vyresnių kaip 50 metų bedarbių skaičius 0,8 tūkst. didesnis nei prieš metus. Per devynis 2010 metų mėnesius šio amžiaus grupės bedarbių skaičius padidėjo 7,8 proc. , todėl jų dalis bedarbių struktūroje gana didelė — 23,9 proc. visų įregistruotų bedarbių (3931 asm.).
Per III–ą 2010 metų ketvirtį į darbo biržą kreipėsi per 10 tūkst. bedarbių, o lyginant su 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu, besikreipiančiųjų per šį ketvirtį skaičius 51 proc. arba 5,2 tūkst. bedarbių mažesnis. Kiekvieną dieną įsiregistruodavo vidutiniškai po 50–60 bedarbių. Šiemet didžiausias besikreipiančiųjų srautas buvo metų pradžioje, o balandžio mėnesį įsiregistravo didžiausias šiais metais bedarbių skaičius. Norinčių įsiregistruoti darbo biržoje srautas išaugo plačiai paviešinus informaciją apie privalomąjį sveikatos draudimą. Todėl 2010 metais žymiai išaugo seniai (daugiau kaip 2 metus) nedirbusių asmenų dalis bedarbių struktūroje. Tokių asmenų į darbo biržą per 9 mėnesius įsiregistravo per 1,9 tūkst., jie sudaro 12,3 proc. visų bedarbių . Šios grupės bedarbiai dažniausiai yra gana pasyvūs, lankymąsi darbo biržoje sieja su socialinėms lengvatomis ir privalomuoju sveikatos draudimu.
Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius laisvų darbo vietų įregistruota beveik 2 ,8 tūkst. daugiau nei 2009 metų III–ą ketvirtį (7662).
Per devynis mėnesius pagal neterminuotas darbo sutartis įdarbinta 4323 darbo ieškantys asmenys. Įdarbintųjų tarpe beveik du trečdalius sudaro vyrai , o 2009 metų trečiajame ketvirtyje įdarbintųjų tarpe dominavo moterys. Šios tendencijos priežastis — žymiai padidėjusi darbo jėgos paklausa pramonės ir statybos sektoriuose.
2010 metais į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 2553 bedarbiai. Tai yra beveik 1,2 karto didesnis skaičius, negu per 2009 metų trečią ketvirtį.