Sparčiai kintančioje ekonominėje aplinkoje sėkmingu šalies raidos pagrindu tampa išsami ekonominių reiškinių ir darbo rinkos tendencijų analizė. Siekdama atskleisti ateinančių metų darbo rinkos poreikius, Klaipėdos teritorinė darbo birža kasmet nuo 1995 metų atlieka darbo rinkos prognozę pagal metodiką, parengtą kartu su Švedijos nacionalinės darbo rinkos tarnybos ekspertais.

2013 metų darbo rinkos prognozę Klaipėdos teritorinė darbo birža atliko remdamasi darbdavių apklausos rezultatais, įvertinusi makroekonominių ir darbo rinkos rodiklių tendencijas. Darbo biržos specialistai atrankiniu metodu apklausė 375 darbdavius, kurių įmonėse dirba 17,8 tūkst. dirbančiųjų.

Tarp apklaustųjų 60 proc. sudarė paslaugų, 25 proc. pramonės, 10 proc. statybos sektoriaus ir 5 proc. žemės ūkio įmonės. Daugiausiai (90 proc.) apklausta smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. Apklausoje dalyvavo 85 proc. privataus sektoriaus įmonių. Apklausos rezultatų reprezentatyvumas pasiektas proporcingai parenkant darbo rinkos dalyvius pagal nuosavybės formas, ekonomines veiklas ir dirbančiųjų skaičių. Ekonominių ir demografinių rodiklių analizė bei darbdavių atsakymai į klausimus apie verslo veiklos perspektyvas, darbo vietų steigimą ir likvidavimą įmonėse leido numatyti darbo rinkos poreikio tendencijas bei parengti „2013 metų įsidarbinimo galimybių barometrą“.

Nedarbo lygis stabilizuojasi, tačiau padėtis darbo rinkoje tebėra sudėtinga

Ekonomikos augimas 2011 ir 2012 metais turėjo teigiamos įtakos darbo rinkai. Nuo 2010 metų pastebimas užimtųjų skaičiaus didėjimas ir bedarbių skaičius mažėjimas. Klaipėdos apskrityje per pastaruosius 12 mėnesių bedarbių skaičius sumažėjo 12 proc. Prognozuojama, kad registruotas nedarbo lygis mažės ir toliau, tačiau nedarbo rodikliai išliks aukšti. Nauja darbo biržos atlikta prognozė rodo, kad padėtis darbo rinkoje 2013 metais yra optimistiškesnė nei 2012 metais. Bedarbių skaičius sumažės, o įdarbinimas padidės.

Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema bus itin aktuali. Stabiliai augant ekonomikai, keičiasi padėtis darbo rinkoje. Nuo 2011 ir 2012 metų išryškėjusios užimtumo didėjimo ir nedarbo mažėjimo tendencijos tęsis ir toliau. Kita vertus, ekonomikos raida skatins didinti darbo ieškančių žmonių konkurencinius gebėjimus, siekiant tenkint augančius darbdavių reikalavimus. Todėl sprendžiant nedarbo problemas, dar labiau išryškės tam tikrų darbo jėgos grupių nepakankami konkurenciniai gebėjimai.

2013 metais bus įregistruota daugiau darbo pasiūlymų negu pasirengusių darbo rinkai bedarbių, galinčių pretenduoti į laisvas darbo vietas. Prognozuojama, kad darbo jėgos pasiūla ir toliau mažės, tačiau darbo biržai bus keliamas labai atsakingas uždavinys – motyvuoti bedarbius ir parengti juos darbo rinkai.

Viena iš opiausių problemų 2013 metais gali būt verslo poreikių tenkinimas aprūpinant ūkį reikiamos kvalifikacijos darbuotojais

Prognozuojama, kad per 2013 metus į Klaipėdos teritorinę darbo biržą kreipsis apie 38,6 tūkst. žmonių, t.y. apie 2,1 tūkst. arba 5 proc. mažiau nei praėjusiais metais. Kiekvieną mėnesį bus įregistruojama apie 3,2 tūkst. bedarbių. 2013 metų pabaigoje Klaipėdos apskrityje bus apie 19,7 tūkst. bedarbių, o nedarbas sudarys 9,5 proc.

Laukiama, kad vidutinis metinis nedarbo lygis 2013 metais Klaipėdos apskrityje sumažės nuo 10,4 iki 9,7 proc., o 2013 metų pabaigoje kas dešimtas darbingo amžiaus gyventojas neturės darbo.

Taip pat išliks dideli teritorinio nedarbo skirtumai. Santykis tarp aukščiausio ir žemiausio bedarbių santykio nuo darbingo amžiaus gyventojų bus apie 9,5 proc. punkto. Planuojama, kad vidutinis metinis bedarbių skaičius mažės visose Klaipėdos teritorinės darbo biržos skyriuose. Mažiausias nedarbas prognozuojamas Neringos savivaldybėje (vidutinis metinis apie 4,5 proc.), didžiausias - Skuodo (vidutinis metinis apie 13,3 proc.) ir Šilutės (vidutinis metinis apie 14,1 proc.) rajonuose.

Ekonomikos pakilimo laikotarpiu vyrų nedarbas buvo mažesnis nei moterų, kadangi pramonės ir statybos sektoriuose buvo sukurta daugiausiai darbo vietų. Nors vyrų nedarbas per pastaruosius metus aplenkė moterų, dabar ši tendencija keičiasi, ir vyrų nedarbo lygis mažėja, tačiau išlieka didesnis nei moterų. Prognozuojama, kad vyrų dalis tarp bedarbių sumažės, tačiau vis dar išliks didesnė nei moterų.

Nors numatoma steigti darbo vietų ir nedarbo lygis mažės, 2013 metais darbo rinkos laukia užimtumo iššūkiai. Bedarbių skaičius išliks didelis. 2012 metais keturi iš penkių bedarbių buvo darbo rinkoje papildomai remiami. Tikimasi, kad ir 2013 metais jų dalis mažai keisis. Šioms labiausiai nuo darbo rinkos nutolusioms grupėms reikės ypatingo darbo biržos dėmesio padedant įsidarbinti.

Išliks aukštas nepasirengusių darbo rinkai žmonių skaičius. Didelė dalis bedarbių bus nekvalifikuoti. Prognozuojama, kad jų šiek tiek sumažės, tačiau asmenys, neturintys profesinio pasirengimo, sudarys beveik 40 proc. visų per metus įregistruotų bedarbių.

Kas ketvirtas įsiregistravęs darbo biržoje bus jaunas bedarbis iki 25 metų amžiaus. Jauni žmonės – viena labiausiai per sunkmetį nukentėjusių grupių, nes darbdaviai labiau linkę priimti patyrusius specialistus nei jaunimą, pradedantį darbinę veiklą. Prognozuojama, kad atsigaunant darbo rinkai ir jaunimo situacija gerės. Praėjusiais metais jaunimo (16-24 m.) nedarbo lygis mažėjo. Tačiau jauniems, ir ypač neturintiems kvalifikacijos, asmenims yra sunkiau integruotis į darbo rinką. 2012 metų pabaigoje beveik kas antras jaunas asmuo buvo nekvalifikuotas, todėl labai svarbu jauniems žmonėms padėti įgyti profesinį pasirengimą. Prognozuojama, kad jaunimas 2013 metais sudarys apie 14 proc. visų bedarbių. Beveik kas antras įsiregistravęs jaunas asmuo bus nekvalifikuotas.

Darbo vietų bus įsteigta daugiau nei likviduota

Darbo vietų steigimo ir likvidavimo skirtumas bus teigiamas. Tikėtina, kad 2013 metais dėl didėjančio teigiamo darbo vietų likvidavimo ir steigimo balanso atitinkamai išaugs įsidarbinimo galimybės. Darbdavių apklausos parodė, kad visuose sektoriuose numatomas teigiamas darbo vietų steigimo ir likvidavimo balansas. 2013 metais darbdaviai numato įsteigti 1,7 tūkst. naujų darbo vietų. Teigiamas naujų darbo vietų balansas planuojamas ir mažose, ir didelėse įmonėse. Didžiausias augimas numatomas įmonėse, turinčiose iki 20 darbuotojų. Stambiose įmonėse lėtės darbo vietų likvidavimo tempai. Didžioji dalis – 95 proc. steigiamų darbo vietų bus privačiame sektoriuje. Tai daugiausia pramonės ir paslaugų įmonės, lanksčiai prisiderinančios prie rinkos reikalavimų. Šioms įmonėms reikia universalių darbuotojų, turinčių įgūdžių atlikti įvairius darbus. Darbdavių apklausos parodė, kad daugiausiai laisvų darbo vietų bus registruojama dėl darbuotojų kaitos.

Po truputi stiprėjant ekonomikai, daugiau apklaustų darbdavių tikisi geresnių 2013 metų. Dauguma įmonių planuoja toliau didinti prekių ir paslaugų paklausą. Tačiau darbo rinkoje iškyla augančio darbo jėgos trūkumo problema. Aukštas struktūrinio nedarbo lygis turės įtakos lėtesniam darbo vietų kūrimui. Kai kurie sektoriai (pvz., transporto ir apdirbamosios pramonės) jau praneša apie darbo jėgos trūkumą dėl emigracijos sunkiuoju laikotarpiu.

Teigiamas darbo vietų steigimo balansas prognozuojamas:

• Paslaugų sektoriuje: transportavimo ir sandėliavimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto priemonių remonto, viešbučių ir restoranų, administravimo ir aptarnavimo srityse.
• Pramonėje: maisto produktų, chemikalų ir chemijos produktų, baldų gamybos, mašinų ir įrangos remonto įmonėse.
• Statybos: pastatų statybos įmonėse.
• Žemės ūkyje.

Neigiamas darbo vietų steigimo balansas prognozuojamas:

• Paslaugų sektoriuje: švietimo srityje.

Didžioji dalis įmonių tikisi išlaikyti tuos pačius gamybos tempus. Apklaustų įmonių strateginiuose veiklos planuose matomos teigiamos tendencijos: kas trečia įmonė prognozuoja, kad plės gamybą ar paslaugas. Gerėjanti jų ekonominė padėtis leidžia darbdaviams prognozuoti ir dirbančiųjų skaičiaus augimą. Daugiau nei pusė apklaustų darbdavių investicijų į gamybos (paslaugų) plėtrą nenumato (52 proc.).

Vertinant visų verslo sektorių veiklos tendencijas, galima daryti išvadas apie optimistiškesnes prognozes, tačiau esminio pagerėjimo 2013 metais nenusimato. Nuo 2012 metų pradžios darbdaviai registravo vis daugiau darbo vietų, sudarydami palankias sąlygas darbo ieškantiems žmonėms sugrįžt į darbo rinką. Dabar svarbu sustiprinti šias augimo tendencijas ir siekti sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų.

2013 metais Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje numatoma įregistruoti apie 22 tūkst. naujų darbo pasiūlymų. Prognozuojama, kad 2013 metais įdarbinimas išaugs apie 3 proc., tikimasi, kad kas mėnesį darbo biržai tarpininkaujant darbą susiras vidutiniškai po 2,2 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Augant darbo jėgos paklausai, nepakaks pasirengusių darbo rinkai darbuotojų esamoms darbo vietoms užpildyti. Bedarbių struktūroje išliks didelė dalis nepasirengusių darbo rinkai, be profesinio mokymo ir turinčių nepaklausias darbo rinkoje profesines kvalifikacijas. Be to, didėjanti darbo jėgos paklausa gali palaipsniui viršyti darbo biržoje įsiregistravusių bedarbių skaičių. Pastebima, kad nedarbo problemą pamažu keičia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema.

Įsidarbinimo galimybės didės kvalifikuotiems, patyrusiems ir universaliems darbuotojams

Sunkmečio metu daugelis darbdavių pakeitė požiūrį į personalo formavimą. Dėl nepakankamų lėšų kvalifikacijai kelti ir mokyti, ateityje bus ieškoma kvalifikuotų, patyrusių ir universalių darbuotojų. Įsivyraujanti praktika rodo, kad sėkmingai įsidarbinti būtinas ne tik išsilavinimas, kvalifikacija, profesiniai įgūdžiai, bet ir bendrieji gebėjimai. Jau šiandien vien turima profesija negarantuoja darbo vietos: keičiantis darbo rinkai, darbą lengviau ras papildomų kompetencijų turintis darbuotojas - sugebantis bendrauti, mokantis megzti ryšius su partneriais, iniciatyvus. Darbdaviams plečiant savo verslus, vis svarbesnis tampa užsienio kalbų mokėjimas. Pasaulis tampa dinamiškesnis ir greitai keičiasi, todėl net turintiems perspektyvų darbą šiandien, jau rytoj gali tekti persikvalifikuoti. Net turintiems laiko patikrintas, paklausias ir patikimas specialybes, vis dažniau tenka gilinti žinias ir domėtis specifinėmis tų specialybių sritimis bei naujovėmis.

Klaipėdos apskrityje laisvų darbo vietų struktūroje išliks panašios profesijų grupių proporcijos kaip ir 2012 metais. Daugiausiai darbo pasiūlymų teks kvalifikuotiems darbininkams. Didelės įsidarbinimo galimybės 2013 metais prognozuojamos: aptarnavimo sferoje – virėjams, padavėjams, barmenams, pardavėjams; pramonės sektoriuje – suvirintojams, laivo metalinių konstrukcijų montuotojams, laivo korpuso remontininkams. Taip pat 2013 metais išliks didelis poreikis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams. Kaip ir anksčiau, darbo jėgos trūkumas tikėtinas sveikatos priežiūros veikloje. Didelės įsidarbinimo galimybės išlieka gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams. Daugiau laisvų darbo vietų bus elektros ir elektronikos inžinieriams.

Įsidarbinimo galimybės 2013 m.