Nuo 1995 m. Klaipėdos (miesto, rajono) darbo birža kartu su Lietuvos darbo birža, siekdama atskleisti ir numatyti galimus darbo rinkos pokyčius, kasmet atlieka ateinančių metų darbo jėgos užimtumo prognozę pagal metodiką, parengtą kartu su Švedijos nacionalinės darbo rinkos tarnybos ekspertais.
2010 metų darbo rinkos prognozė atlikta remiantis darbdavių apklausos rezultatais, įvertinus darbo rinkos ir makroekonominių rodiklių tendencijas. Rengiant prognozę buvo apklausti 109 darbdaviai.
Tarp apklaustųjų 73 proc. sudarė paslaugų, 13 proc. statybos, 12 proc. pramonės ir 2 proc. žemės ūkio sektoriaus įmonės. Daugiausia (96 proc.) apklausta smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. Apklausoje dalyvavo 95 proc. privataus sektoriaus įmonių.
Apklausos rezultatų reprezentatyvumas pasiektas proporcingai parenkant darbo rinkos dalyvius pagal nuosavybės formas, ekonomines veiklas ir dirbančiųjų skaičių. Ekonominių ir demografinių rodiklių analizė bei darbdavių atsakymai į klausimus apie verslo veiklos perspektyvas, darbo vietų steigimą ir likvidavimą įmonėse, leido numatyti darbo rinkos poreikio tendencijas ir parengti „Įsidarbinimo galimybių barometrą 2010 metams“.
Su prognozių rezultatais kasmet supažindinama visuomenė, socialiniai partneriai, jie naudojami darbo biržos veikloje, siekiant laiku numatyti priemones nedarbo pasekmių švelninimui, darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumui bei paslaugų efektyvumo didinimui.
SITUACIJA DARBO RINKOJE
Pats sunkiausias Lietuvos darbo rinkai turėtų būti pirmasis šių metų pusmetis, iki tol kol šalies darbdaviai pradės jausti ūkio atsigavimo požymius. Susilpnėjusi ekonomika 2010 m. antrąjį pusmetį turėtų stabilizuotis. Verslas, kuris išgyvens po krizės, taps kur kas konkurencingesnis ir stipresnis nei buvo iki tol.
Net ir pasidėjus ekonomikos atsigavimui, nedarbo augimas tam tikrą laiką tęsiasi. Nors ūkio atsigavimo laukiama jau antroje 2010 metų pusėje, nedarbas Lietuvoje gali didėti iki 2011 m., nes tik po 2-3 ekonomikos augimo metų, nedarbas ima mažėti. Todėl prognozuojama, jog nedarbas Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos teritorijoje tebeaugs ir 2010 m., tačiau augimas nebebus toks ženklus kaip 2009 m. Vidutinis metinis nedarbas 2009 m., lyginant su 2008 m. išaugo 5,7 proc. punktais. Tuo tarpu 2010 metais prognozuojama, kad dar didės 3-4 procentiniais punktais. 2010 metais vidutinis registruotas nedarbas sudarys apie 12-13 proc. Vyrų nedarbas bus nežymiai aukštesnis negu moterų. Jaunimo nedarbas 2010 m. taip pat augs 3-4 proc. punktais ir sieks 9-10 proc.
Prognozuojama, kad 2010 metais vidutinis metinis registruotas bedarbių skaičius sieks virš 20 tūkst. bedarbių. Lyginant su 2009 m., vidutinis metinis bedarbių skaičius išaugs apie 7 tūkst. 2010 m. išaugs ilgalaikių bedarbių dalis: maždaug kas dešimtas bedarbis bus ilgalaikis.
Prognozuojama apie 28 tūkst. registruotų bedarbių per 2010 m. Bedarbių struktūroje vyrų dalis bus didesnė už moterų. Jaunų bedarbių iki 25 m. amžiaus numatoma registruoti apie 6 tūkst. – tai yra beveik kas penktas besikreipiantysis į darbo biržą asmuo.
Darbo jėgos paklausa 2010 metais bus mažesnė, nei galinčių konkuruoti darbo rinkoje. Naujų darbo vietų 2009 m. buvo registruojama mažiau, o ieškančių darbo gausėjo. Neterminuoto darbo paklausa sumažėjo trečdaliu. 2010 m. prognozuojama, jog steigiamų darbo vietų skaičius jau turėtų didėti.
Steigiamų darbo vietų skaičius didės, tačiau balansas vis dar bus neigiamas. Neigiamas balansas prognozuojamas visuose ekonominiuose sektoriuose. Darbdavių apklausa parodė, jog 2010 m. darbo pasiūlymų labiausiai mažės žemės ūkio ir pramonės sektoriuose.
Pagal nuosavybės formą daugiausia darbo vietų bus įsteigta privačiame sektoriuje, tačiau teigiamas balansas prognozuojamas valstybiniame sektoriuje. Pagal įmonėje dirbančiųjų skaičių daugiausia darbo vietų įsteigs mažos įmonės (t.y. iki 100 darbuotojų, ir jos sudarys 95 proc. visų naujai steigiamų vietų), teigiamas balansas prognozuojamas itin mažose įmonėse (t.y. iki 20 darbuotojų).
Teigiamas darbo vietų steigimo balansas prognozuojamas:
-
sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais srityje;
-
inžinerinių statinių statyboje;
-
apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje.
Neigiamas darbo vietų steigimo balansas prognozuojamas:
35 proc. visų darbo pasiūlymų prognozuojama paslaugų sektoriuje, apie 31 proc. darbo pasiūlymų bus iš pramonės sektoriaus ir 29 proc. iš statybos sektoriaus. Likę 5 proc. pasiūlymų bus žemės ūkio sektoriuje.
Įmonių strateginiuose veiklos planuose nenumatomos geresnės tendencijos. Apie 37 proc. įmonių nenumato investicijų į įmonių plėtrą, tačiau neplanuoja ir mažinti. Gamybos tempų didėjimą numato apie 10 proc. įmonių.
Pasibaigus ekonominiam sunkmečiui šalyje, verslui nebus sunku atkurti finansinį kapitalą ar materialias darbo priemones. Tačiau suburti gerų specialistų komandą, ypač jei žmonės dėl ilgo nedarbo praras kvalifikaciją, bus labai nelengva. Gerokai pranašesnė padėtis bus tų įmonių, kurios išsaugos darbuotojus.
Mažės nekvalifikuoto darbo ir žemos kvalifikacijos darbuotojų poreikis. 2010 metais nedarbas pirmiau gresia mažiau kvalifikuotiems ir prasčiau apmokamiems darbuotojams. Labiausiai paklausūs bus kompetentingi bei su aukšta kvalifikacija aptarnavimo specialistai. Išsilavinimas, profesinė, bendrosios kvalifikacijos ir papildomi gebėjimai – pagrindiniai veiksniai, didinantys įsidarbinimo galimybes. 2010 m. prognozuojama užregistruoti 24 proc. naujų darbo pasiūlymų specialistams, 61 proc. – aptarnavimo ir kvalifikuotiems darbininkams, 15 proc. – nekvalifikuotiems darbininkams.
Įsidarbinimo galimybės 2010 m.
