Praleisti naršymo saitus
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Renginiai
Jaunimo garantijos
Klientų priėmimo laikas
Informacijos ir konsultacijų centras
Atviro informavimo sistema
Bendradarbiavimas
Veiklos ataskaita
Korupcijos prevencija
Administracinė informacija
Paslaugos
Nuorodos
Darbo rinka
ES parama
Lietuvos darbo birža pristatė būsimą darbo biržos pertvarką
Aktualios naujienos  |  Naujienų archyvas
2017 m. rugsėjo 12 d.
Kategorija: Darbo rinkos

 
Rugsėjo 6-ąją Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė ir teritorinių darbo biržų vadovai Inga Balnanosienė, Dangirutė Jurkuvienė, Regimantas Mačiulis ir Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktorė Audronė Biguzienė pristatė esminius struktūrinius darbo biržos pokyčius ir jau vykstantį pasirengimą jiems. Susitikime taip pat dalyvavo ir Lietuvos Respublikos seimo narė Aušra Maldeikienė.

„Kaip jau visi žinote, nuo šių metų rugsėjo 18 dienos visos teritorinės darbo biržos, išskyrus Klaipėdos teritorinę darbo biržą, pereina prie naujos sistemos, kuri buvo išbandyta pilotinėse biržose. Sekantis etapas mūsų sistemoje kada yra keičiamas pavadinimas, yra pereinama iš vienuolikos juridinių vienetų į vieną su keturiais klientų aptarnavimo regioniniais departamentais, tai yra planuojama nuo kitų metų spalio 1 d. Dėl to mes darome tuos etapinius perėjimus, kad vienu metu nebūtų didelis šokas darbuotojų atleidimo klausimu, kadangi mes turime 10 % darbuotojų mažinimą“, – sakė Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė. Jos teigimu, pasiūlymai dėl darbo biržos reformos buvo teikiami ministrui ir premjerui. Anot L. Valalytės, vienas iš reformos pasiūlymų buvo jos komandos – jos ir devynių teritorinių darbo biržų bendras rezultatas. „Mes iš tikrųjų džiaugiamės, kad premjeras ir ministras mūsų bendrą komandinį darbą priėmė ir tą pertvarką iškomunikavo. Būtent tokią pertvarką mes darysime nuo 2018 m. spalio 1 d.“ – teigė Lietuvos darbo biržos direktorė. „Dar vienas svarbus momentas – nuo spalio mėnesio mes planuojam darbdaviams palengvinti elektronines paslaugas, nes turėtų atsirasti pilnas su parašu pateikimas dokumentų. Reiškiasi, kad darbdaviai nebūtinai turės teikti visus dokumentus atvažiavę fiziškai, tai bus galima padaryti tiesiog elektroninėmis priemonėmis. Tai manau, kad bus labai didelė paspirtis elektroninių paslaugų darbdaviams srityje.“, – pabrėžė Lietuvos darbo biržos direktorė. Pasidomėjus dėl bedarbių galimybės patvirtinti registraciją elektroniniu parašu, L. Valalytė teigė, kad šis momentas numatytas ateityje, kadangi biudžetas yra ribotas. „Prioritetas buvo darbdavys šiuo klausimu, o bedarbį mes galvojam sekančiais etapais. Nekalbu apie kompiuterinę techniką, kur pas mus yra apie 300 kompiuterių 7 metų senumo ir kur mums skyrė nulinę eilutę ilgalaikiam turtui.“ – teigė Lietuvos darbo biržos direktorė.

„Na ir tada turbūt klausimas apie tai, ar darbdavys gali prisijungti, savaime įgauna kitą skambesį, nes 7 metų senumo tai tiesiog techniškai nelabai prisijungs.“ – akcentavo Lietuvos Respublikos seimo narė Aušra Maldeikienė.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos darbuotojai domėjosi, kaip ateityje keisis aptarnaujamų žmonių skaičius vienam konsultantui, nes kol kas specialistai aptarnauja labai daug žmonių. Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė akcentavo, kad „150 yra ekspertų rekomenduojama riba, kurią mes klausimas ar iš tikrųjų pasieksim. Pertvarkos metu mūsų tikslas nuo 400 kuriuos turim dabar pereiti iki 275“.

„O kaip reaguoja ta pati valdančioji dauguma ir premjeras į tai, kad vis dėl to tarp 270 ir 153 yra didelė praraja? Ypač jeigu skaitai tuos dokumentus ir matai, kad kitose šalyse nesiekia 100 aptarnaujamų žmonių. Tada jeigu liepia padaryti darbą, kuris nelabai padaromas, tai tada kaip jūs į tai reaguojate patys? Kai aš perskaičiau tą tyrimą prieš pusantrų metų, aš labai susinervinau būtent toj vietoj. Tai buvo vienas liūdniausių tos knygos skyrių, kur užrašyta, kad ten jūs neadekvatų kažkokį kiekį turite darbų. Aš gerai atsimenu, kad Europos Sąjungos vidurkis yra nepilnas šimtas. Ir aš tada suprantu, kad tada pradeda duoti realų rezultatą. Iš ekonominio taško tai galiu jums pasakyti: kuo jūs turėsite mažiau žmonių savo sąrašuose, kuo sąžiningiau galėsite juos aptarnauti, tuo ekonomikoj bus šešėlis mažesnis ir tuo bus daugiau darbo vietų. Suprantate, mane tai domina realus rezultatas, o ne tai, kad jūs ataskaitą pateiksite. Na čia kaip neadekvačiai mokytojams darbo primeta ir visuomenė įsivaizduoja, kad jie nieko neveikia ir panašiai. Tai man labai įdomu, tai kam tada vėl daryti reformą, jeigu vėl akivaizdžiai strigs. O jeigu jūs turite tuos 270, o jie sako 153, tai ar tikrai jūs patys gilinotės, ar tikrai jūs galite pasiekti tokį rezultatą kurio jūsų laukia visuomenė? O jeigu jūs jo nepasiekiate, tada visuomenė natūraliai sako: o kam jūsų iš vis reikia? Pakeisti čia struktūrą galima, bet tikslas koks?“, – sakė Lietuvos Respublikos seimo narė Aušra Maldeikienė.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos darbuotojai domėjosi ar numatomas įstatymo pakeitimas, kad bedarbis nebūtų pririštas registruotis darbo biržoje, siekiant išvengti privalomo sveikatos draudimo mokesčio.

„Mūsų sistemoje tas opus klausimas, bet tai mūsų pareiga užtikrinti, kad tokių piktnaudžiavimų nebūtų, nes mūsų pareiga yra suteikti darbą atėjusiam žmogui, kuriam reikia darbo. Ir jeigu mes matom, kad žmogus ateina ne darbo, tai reiškiasi mes turime užtikrinti visomis priemonėmis kurias turime, kad tokių žmonių pas mus nebūtų.“, – akcentavo Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė.

„Man atrodo, kad problemas reikia realiai spręsti, o ne kurti naujas struktūras ir čia akivaizdu yra rimtos problemos toj vietoj. O šioj visoj pertvarkoj, kaip vadinamoj reformoj, apie tai nekalbama.“, – teigė A. Maldeikienė.

„Aš tikrai tikiu šita sistema, tikiu, kad mes galim tuos tikslus pasiekti, tiktais reikia labai daug komandinio darbo.“, – esamus ir būsimus pokyčius komentavo Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė.

Aktualios naujienos  |  Naujienų archyvas