2010-ŲJŲ METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ
Siekiant numatyti ateinančių metų darbo rinkos pokyčius, Darbo birža nuo 1995 m. kasmet atlieka darbo jėgos užimtumo prognozę, pagal metodiką, parengtą kartu su Švedijos nacionalinės darbo rinkos tarnybos ekspertais. Darbo jėgos pasiūlos prognozė atlikta atsižvelgiant į darbdavių apklausos rezultatus bei ekonominę darbo rinkos analizę ir įvertinus demografinę situaciją.
2010 metų prognozei apklausti 87 darbdaviai. Apklausos rezultatų reprezentatyvumas pasiektas proporcingai parenkant darbo rinkos dalyvius pagal nuosavybės formas, ekonomines veiklas ir dirbančiųjų skaičių. Didžiausią apklaustųjų dalį sudarė paslaugų sektoriaus (51 proc.) ir pramonės įmonės (22 proc.). Beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) - smulkaus verslo įmonės iki 20 darbuotojų, penktadalis – nuo 20 iki 50 darbuotojų. Apklausoje dalyvavusiose įmonėse dirba 3449 dirbantieji. Privataus sektoriaus įmonės apklaustųjų tarpe sudarė 78 proc. Ekonominių ir demografinių rodiklių analizė bei darbdavių atsakymai į klausimus apie verslo veiklos perspektyvas, darbo vietų steigimą ir likvidavimą įmonėse, leido numatyti darbo rinkos poreikių tendencijas ir parengti „Įsidarbinimo galimybių barometrą 2010 metams“.
Apklausoje dalyvavę darbdaviai įvertino savo gamybos (paslaugų) poreikį 2010 metais. 11 proc. iš jų planuoja gamybos (paslaugų) įmonėje augimą, 61 proc. neplanuoja pokyčių, 28 proc. planuoja mažėjimą.
Vadovaujantis apklausos rezultatais, 30 proc. įmonių ateinančiais metais numato investicijas gamybos (paslaugų) plėtrai, 70 proc. neplanuoja.
Dėl etatų mažinimo numatoma panaikinti 51 darbo vietą. Numatoma sukurti 27 naujas darbo vietas. Balansas -24.
Įsidarbinimo galimybės mažės visoms profesijoms ir visuose sektoriuose.
Pagrindinės darbo rinkos tendencijos 2010 metais
Keičiasi tendencijos ekonomikoje ir užimtume
• Anykščių rajone veikia 529 įmonės, iš jų 26 proc. individualios įmonės, 37 proc. uždarosios akcinės bendrovės.
• 2008 m. šalies ir rajono ekonomika pasižymėjo staigiais ir ryškiais pokyčiais, 2009m. metų pradžioje augimą keitė nuosmukis;
• Lėtėjančios ekonomikos pasekmė — mažėjantis gyventojų užimtumas. 2010 metų pradžioje dirbo 5903 (32 proc.) darbingo amžiaus gyventojų (2008 m. pradžioje - 40 proc.).
Prognozuojama darbo jėgos pasiūla
• Didės bedarbių skaičius: 2010 m. darbo biržoje įsiregistruos apie 3 tūkst. bedarbių;
• Išliks darbo jėgos pasiūlos ir paklausos nesuderinamumas kiekybiniu aspektu;
• Didės ilgalaikių bedarbių, jaunų iki 25 metų skaičius;
• Bedarbių vyrų dalis darbo ieškančiųjų struktūroje bus didesnė;
• Kas trečias bedarbis neturės profesinės kvalifikacijos;
• Mažėjanti darbo jėgos paklausa skatins darbuotojus tausoti turimas darbo vietas, todėl sulėtės darbuotojų kaitos procesas.
Prognozuojama, kad mažėjanti darbo jėgos paklausa, skatins darbuotojus labiau tausoti turimas darbo vietas, tačiau gilėjanti ekonominė krizė išstums į rinką pirmiausia žemos kvalifikacijos ir mažiau darbdaviams naudingus žmones. Ši aplinkybė leidžia prognozuoti, kad besikreipiančiųjų srautas 2010 metais nemažės, o į Darbo biržą kreipsis 3 tūkst. bedarbių. Keisis bedarbių struktūra: išaugs neseniai darbą praradusiųjų, taip pat didės jaunų, iki 25 m. amžiaus, dalis.
Augs bedarbių vyrų dalis darbo ieškančiųjų struktūroje, daugės ilgalaikių bedarbių.
Numatoma, kad kas penktas besikreipiantis bedarbis bus vyresnio kaip 50 m. amžiaus. Planuojama, kad kas antras besikreipiantis bedarbis gyvens kaime ir jam bus labai ribotos galimybės pasiūlyti darbą. Vis sunkiau bus įsidarbinti socialiai remtiniems asmenims, o tai didins socialinių išmokų gavėjų skaičių ir lėšų poreikį jų socialiniam rėmimui.
Prognozuojama, kad bedarbių struktūra pagal profesinį pasirengimą bus panaši kaip 2009 m.: kas penktas bus specialistas su aukštuoju bei aukštesniuoju išsilavinimu. Kas trečias bedarbis neturės profesinės kvalifikacijos.
Prognozuojama, kad 40 proc. besikreipiančių — neseniai darbo netekę asmenys. Dirbusių pramonės ir statybos sektoriuose dalis nesikeis. Sumažės buvusių paslaugų sektoriaus darbuotojų dalis.
• 10 proc. sudarys buvę žemės ūkio darbuotojai.
• Darbo pramonės įmonėse netekę asmenys sudarys 5 proc.
• Buvę statybos sektoriaus dirbantieji sudarys 17 proc.
• Darbo netekusieji paslaugų sferoje sudarys 68 proc.
Neturinčių darbinės patirties asmenų dalis išliks šių metų lygyje: jie tarp besikreipiančių sudarys 10 proc. Prognozuojame, kad į Darbo biržą kreipsis 140 absolventų.
Prognozuojama darbo jėgos paklausa
• 2010 metais darbo jėgos paklausa mažės, pramonės, žemės ūkio ir statybos sektoriuose;
• Verslo plėtra nenumatoma;
• Prognozuojame, kad per metus bus įregistruota 500 darbo pasiūlymų;
• Didžiausia darbuotojų kaita numatoma pramonės ir paslaugų sektoriuose;
• Daugiausia pasiūlymų darbui sulauks kvalifikuoti darbininkai ir aptarnavimo darbuotojai;
• Didėjant neužimtos darbo jėgos pertekliui, darbdaviai kels didesnius kvalifikacinius reikalavimus, rinkdamiesi darbuotoją vertins patirtį ir bendrus gebėjimus prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos.
Per 2010 metus numatoma užregistruoti 500 naujų darbo pasiūlymų, iš jų: 200 (40 proc.) terminuotam ir 300 (60 proc.) neterminuotam darbui. Darbo jėgos paklausa terminuotiems darbams, lyginant su 2009 metais, žymiai išaugs,.
Darbo jėgos paklausa, lyginant su 2009 m. sumažės apie 30 proc. Trys iš keturių darbo vietų bus skirtos kvalifikuotiems darbininkams ir specialistams.
Didžiausias galimybes įsidarbinti turės kvalifikuoti aptarnavimo darbuotojai ir darbininkai (padavėjai, pardavėjai, virėjai, medkirčiai, santechnikai, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai).
Konkurencija nekvalifikuotų bedarbių tarpe bus didžiausia.
Paslaugų sektorius palankiausiai vertina savo perspektyvas
Prognozuojama, kad didesnė pusė visų darbo pasiūlymų bus įregistruota paslaugų sektoriuje.
Šeštadalis darbo pasiūlymų bus registruoti žemės ūkio sektoriuje.
Darbo pasiūlymai statyboje sudarys mažiausią dalį (apie 4 proc.) visų registruotų darbo vietų.
Pastaraisiais metais statybos, pramonės sektoriams mažėjant, ir toliau turės mažą įtaką užimtumui, ypač kaime.
Paslaugų sektorius bus pagrindinis aprūpintojas darbu. Didžiausią paslaugų sektoriaus dalį sudarys pasiūlymai prekybos įmonėse. Blogiausiai savo verslo perspektyvas vertino nekilnojamojo turto, finansinio tarpininkavimo bei kitos asmens aptarnavimo veikla užsiimančios įmonės.
Nedarbo skirtumai seniūnijose
2010 metais teritoriniai nedarbo skirtumai nežymiai pasikeis. Tačiau tarp atskirų seniūnijų aukščiausio ir žemiausio nedarbo lygio skirsis 2 kartus. Aukščiausio nedarbo teritorijos beveik nesikeis, didžiausias nedarbas prognozuojamas Kavarsko, Andrioniškio seniūnijose, mažiausias – Viešintų, Svėdasų.
Įsidarbinimo galimybių barometras 2010 M. Anykščių rajone
