|
Įgyvendinti EGF projektai

|
EGF skirtas remti dėl esminių su globalizacija susijusių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių bei pasaulio finansų ir ekonomikos krizės atleistus darbuotojus, kai dėl jų atleidimo regiono ar vietos ekonomika patiria žymų neigiamą poveikį.
Pagrindinė fondo veikla – tai individualiai pritaikyta veikla, padedanti darbuotojams kuo greičiau grįžti į darbo rinką.
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas:
- padės greičiau rasti naują darbą dėl globalizacijos, pasaulio finansų ir ekonomikos krizės atleistiems darbuotojams;
- finansuos specialias laikinas priemones, sudarytas pagal individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą;
- suteiks pagalbą ieškant darbo, profesinį orientavimą, konkretiems poreikiams pritaikytą profesinį mokymą ir perkvalifikavimą, verslumo skatinimą ir kt.
|
| Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas įsteigtas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1927/2006. Šis Reglamentas nustato tvarką valstybėms narėms, pageidaujančioms kreiptis pagalbos. Šiuo metu Reglamentas yra keičiamas. |
| Fondo lėšos skiriamos tik dėl priežasčių, susijusių su globalizacija, pasaulio finansų ir ekonomikos krize iš darbo atleistiems žmonėms padėti. Iš EGF nefinansuojamos įmonių modernizacijos arba struktūrinės pertvarkos išlaidos. Iš EGF teikiama vienkartinė individuali parama ribotą laikotarpį. |
|
Pagal globalizacijos fondo reglamentą finansinė parama gali būti skiriama aktyvioms darbo rinkos priemonėms finansuoti. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės nustatytos Užimtumo rėmimo įstatyme: tai pagalba ieškant darbo, profesinis mokymas, įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, viešieji darbai ir t.t. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia papildomų aktyvių darbo rinkos priemonių paketą, kurios taip pat galės būti finansuojamos iš EGF. Svarstomos tokios priemonės: savarankiško užimtumo rėmimo (verslo liudijimo įsigijimas, konsultacijos ir kt.), greitojo įsidarbinimo skatinimo, darbo užmokesčio skirtumo kompensavimo, papildomo mobilumo išmokų ir kt.
Teritorinės darbo biržos konsultantas kartu su bedarbiu, rengdamas individualų įsidarbinimo planą, sudarys individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą, įtraukdamas į šį paketą ne visas, o tam tikras pasirinktas priemones.
Fondo lėšomis negali būti finansuojamos pasyvios socialinės apsaugos priemonės (pavyzdžiui, pensijos ar nedarbo išmokos), įmonių įsipareigojimai ar restruktūrizacija. |
|
Norint prašyti EGF paramos, reikia atitikti Reglamente apibrėžtus kriterijus, tai būtų:
- iš įmonės (įskaitant darbuotojus, atleistus jos tiekėjų ar tolesnės gamybos grandies įmonėse) atleidžiama bent 500 darbuotojų per 4 mėnesių laikotarpį;
- iš sektoriaus atleidžiama bent 500 darbuotojų per 9 mėnesių laikotarpį;
- išimtinais atvejais atleistųjų skaičius gali nesiekti 500, t.y. kai atleidimai iš darbo smarkiai paveikia užimtumo lygį ir vietos ekonomiką.
Parama teikiama nuo globalizacijos padarinių bei pasaulio finansų ir ekonomikos krizės nukentėjusių įmonių darbuotojams. |
|
Visais atvejais dėl paramos iš EGF į Europos Komisiją kreipiasi Valstybė narė, kadangi Valstybė narė turi užtikrinti 35 procentų kofinansavimą nacionalinėmis lėšomis. EGF finansuoja 65 procentus prašomos paramos sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją yra paskyrusi EGF vadovaujančiąja institucija. Tokiu būdu paraišką Europos Komisijai teikia ministerija. Priklausomai nuo atleidimų mąsto, teritorijos, paraišką rengia arba teritorinė darbo birža, arba Lietuvos darbo birža.
Pavieniai asmenys arba organizacijos tiesiogiai kreiptis į Europos Komisiją dėl globalizacijos fondo paramos negali. |
| Globalizacijos fondo parama Lietuvoje teikiama per teritorines darbo biržas. |
|
Pirma. Globalizacijos fondas skirtas atleistų iš darbo asmenų užimtumui remti. Valstybė skiria ir valdo lėšas užimtumui remti bei sukuria organizacinę struktūrą valstybės lėšoms įsisavinti, įgyvendinant užimtumo rėmimo tikslus ir uždavinius. Antra. Lietuvoje aktyvias darbo rinkos politikos priemones, kurias nustato Užimtumo rėmimo įstatymas, įgyvendina valstybinė užimtumo tarnyba – Lietuvos darbo birža ir jos teritoriniai padaliniai. Trečia. Lietuvoje kofinansavimo lėšas sudaro Užimtumo fondo lėšos, kurios skiriamos Lietuvos darbo biržai priemonėms finansuoti. Ketvirta. Institucija, teikianti valstybės paramą, pirmiausia turi įvertinti, ar reikalinga valstybės parama, ar atleisto asmens įsidarbinimo klausimai negali būti išspręsti be valstybės paramos. Jei tokia parama reikalinga, reikalinga institucija, kuri kontroliuotų valstybės lėšų užimtumui remti naudojimą, stebėtų taikomų priemonių efektyvumą, sprendžiant asmenų integravimo į darbo rinką klausimus. Šios funkcijos teisės aktais priskirtos Lietuvos darbo biržai. Penkta. Vadovaujantis kitų valstybių narių patirtimi įgyvendinant EGF projektus – pagrindinės institucijos, įgyvendinančios EGF projektų priemones, yra Valstybinės užimtumo tarnybos (Lietuvoje – Darbo birža).
Pavyzdžiui, veiklų vykdytojas Portugalijoje yra Valstybinė užimtumo tarnyba, Ispanijoje – Užimtumo paramos centras ir Andalūzijos užimtumo tarnyba, Italijoje – Darbo tarnyba, Vokietijoje – Federalinė įdarbinimo tarnyba. |
EGF veiklą koordinuoja Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinis direktoratas. Apie EGF veiklą Europos komisijos interneto svetainėje. Apie EGF veiklą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje.
Lankstinukas apie EGF veiklą
© EGF001
Informacija atnaujinta:
2011.09.23 10:01
|