Situacija darbo rinkoje pirmąjį pusmetį
Aktualios naujienos  |  Naujienų archyvas

2018 m. rugsėjo 14 d.
Kategorija: Darbo rinkos
 

Lietuvos darbo biržos parengtoje apžvalgoje „Lietuvos darbo rinkos tendencijos 2018 m. I pusmetį“ pateikiamas užimtumo ir registruoto nedarbo vertinimas, regioniniai skirtumai, darbo jėgos pasiūla ir paklausa, išskirtos profesijos, kurių labiausiai trūksta šiais metais darbo rinkoje.

Užimtumo lygis darbingo amžiaus gyventojų antrą ketvirtį  siekė 72,1 proc., nedarbo lygis – 6,1 proc. Tai paskatino auganti darbo jėgos paklausa, kylantis darbo užmokestis ir, tikėtina, naujausi Darbo kodekso pakeitimai, kurie leido darbdaviams drąsiau samdyti naujus darbuotojus.

 „Pirmojo pusmečio darbo rinkos duomenys rodo didėjantį užimtumą – didžiausias augimas stebimas paslaugų ir pramonės sektoriuose. Atsižvelgiant į  darbo rinkos poreikius paramos mokymuisi priemonių paketas buvo papildytas perkvalifikavimo ir kvalifikacijos pripažinimo priemonėmis, kuriomis šiemet  pasinaudojo daugiau nei 600 asmenų. Įgiję papildomus  įrankius galime greičiau parengti reikalingus darbuotojus pagal darbdavių poreikius“, – akcentavo Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė.

Dominuoja paramos mokymuisi priemonės

Apžvalgoje teigiama, kad keičiasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonių struktūra –  didžiausią dalį aktyvios darbo rinkos politikos priemonių struktūroje sudaro paramos mokymuisi priemonės, kuriose dalyvavo beveik pusė visų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių.

Šių metų pirmąjį pusmetį darbo rinkoje paklausių profesijų ir kompetencijų pradėjo mokytis beveik 11 tūkst. darbo ieškančių asmenų – tai 6 proc. daugiau nei  2017 metų I pusmetį. Pradėtos įgyvendinti neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo, stažuotės bei įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonės, kuriose sausio – birželio mėnesiais pradėjo dalyvauti 0,6 tūkst. asmenų.

Beveik 44 proc. arba 4,8 tūkst. visų pradėjusių mokytis jaunesni kaip 30 metų asmenys. Profesinio mokymo programų TOP 5: įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojai, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko, socialinio darbuotojo padėjėjo ir apdailininko.

Didėja įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą skaičius

Leidinyje pateikta nedirbančių gyventojų struktūra išnagrinėta pagal amžiaus, išsilavinimo ir paskutinės darbovietės konkrečiose ūkio sektoriuose aspektus. Šių metų pirmąjį pusmetį įregistruotų darbo ieškančių asmenų struktūroje pagal paskutinės darbovietės profesijų grupes  46,8 proc. sudarė kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų darbuotojai,  18,6 proc. – specialistai ir vadovai, 34,6 proc. – nekvalifikuoti darbininkai.

Apžvalgoje vertinant nedirbančios darbo jėgos struktūrą, teigiama, kad  beveik kas trečias darbo ieškantis  asmuo neturi profesinio pasirengimo, todėl jiems sunku įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau stebima teigiama tendencija, kad neturinčių profesinės kvalifikacijos bedarbių dalis tarp visų bedarbių kelerius metus nuosekliai mažėja. Tuo tarpu kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla auga. Palyginti su 2017 m. I pusmečiu, labiausiai auga įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą dalis.

Kas trečias į teritorines darbo biržas besikreipęs darbo neturintis asmuo buvo jaunesnis kaip 30 metų amžiaus, vyresni kaip 50 metų amžiaus  sudarė 27,1 proc. Darbo jėgos pasiūlos struktūroje jaunimo dalis nuosekliai mažėja, tuo tarpu vyresnio amžiaus  – auga.

Kaimo gyventojų įsidarbinimą riboja susisiekimo trūkumas

Kaimo gyventojai sudaro trečdalį tarp visų registruotų nedirbančių žmonių, tarp jų daugiau neturinčių profesinio pasirengimo ir gerokai mažiau turinčių aukštąjį (universitetinį, neuniversitetinį) išsilavinimą. Dažnai kaimo gyventojų įsidarbinimo galimybes riboja susisiekimo problemos, ypač iš atokesnių vietovių.

Nedirbančių darbingo amžiaus gyventojų, palyginti su 2017 m. liepos 1 d., mažėjo šešiose  iš šešiasdešimties šalies savivaldybių, penkiasdešimt vienoje – augo, keturiose –  nepakito. Labiausiai registruotas nedarbas mažėjo Alytaus – 1,2 proc. punkto – rajono savivaldybėje, šoktelėjo 1,9 proc. punkto – Kaune.

Plačiau  leidinyje  „Lietuvos darbo rinkos tendencijos 2018 m. pirmasis pusmetis“

 

 

 

Aktualios naujienos  |  Naujienų archyvas