Ar dosni vasaros darbo rinka jaunimui?
Aktualios naujienos  |  Naujienų archyvas

2018 m. liepos 24 d.
Kategorija: Darbo rinkos
 

Šalies darbo rinkoje neišnaudotas darbo jėgos potencialas – besimokantis 14 – 20 metų jaunimas.  Jau nuo pavasario mokiniai aktyviai ieško laikino įsidarbinimo galimybių, o pasibaigus mokslo metams, į šalies 45 jaunimo darbo centrus kasdien užsuka vidutiniškai apie 100 moksleivių, kurie domisi darbu vasarą, konsultuojasi darbo teisės klausimais.  Srautas itin suaktyvėjo birželį ir liepą, juolab, kad nebūtina registracija darbo biržoje – kiekvieną dieną telefonu, elektroniniu paštu ar tiesiogiai atvykus teikiama informacija apie laisvas darbo vietas moksleiviams ir studentams, specialiai visoje šalyje 2 mėnesius veikė akcija „Atvirų durų dienos moksleiviams“.  Užimtumo besimokantis jaunimas ieško ir per socialinius tinklus –  beveik kasdien Lietuvos darbo biržos Facebook paskyroje klausta, kur besimokančiam jaunimui vasaros būtų galima įsidarbinti.

Šių metų liepos 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruoti 22644 darbo neturintys 16–29 metų amžiaus jaunuoliai ir dar besimokantys 2553, iš jų jaunesni nei 18 metų – 77 jaunuoliai, kuriems visoje šalyje birželį buvo siūlytos 133 laisvos darbo vietos.  Pirmąjį mėnesį įsidarbino 170 besimokančio jaunimo.

Kokio sezoninio darbo dažniausiai ieško moksleiviai?

Lietuvoje galima dirbti nuo 14 metų. 14–16 metų amžiaus jaunuoliams tinkami tik jų fizines galimybes atitinkantys lengvi darbai, kurie yra saugūs, nekelia pavojaus sveikatai, vystymuisi ir netrukdo lankyti mokyklos. Pirmosios darbo patirties mokiniai dažniausiai dirba aplinkos tvarkymo pagalbininkais, statybų darbų pagalbininkais, pakuotojais, pardavėjais, indų plovėjais ar afišų klijuotojais. Atokesnėse kaimo vietovėse jaunų rankų laukia ūkininkai, kurie sezono metu ieško pagalbininkų. Sulaukiama ir neįprastų, įdomesnių darbo pasiūlymų – pavyzdžiui, Utenos apskrityje jau antrus metus mokiniai sėkmingai įdarbinami bitininkystės ūkyje. Ankstesniais metais jaunuoliai dirbo, pavyzdžiui, globos namuose ir leido laiką su vaikais.

Šių metų tendencijos rodo, kad sezoniniu darbu daugiausia domisi 14–18 metų jaunuoliai, norėdami užsidirbti vasaros atostogų metu. Dažniausiai jie ieško nekvalifikuotų darbų, kadangi neturi darbo patirties ir kvalifikacijos. Kitos profesijos – parduotuvių pardavėjai, padavėjai, barmenai. Jau sulaukę pilnametystės mokiniai turi daugiau galimybių įsidarbinti. Jie dažniausiai pageidauja dirbti vadybininko ir administratoriaus padėjėjais, medienos apdirbimo ir statybų darbininkais, padavėjais, pardavėjais, prezentuotojai, pakuotojais, apklausų atlikėjais.

Patraukliausi darbai yra paslaugų sektoriuje – viešbučiuose, restoranuose ir viešojo maitinimo įstaigose. Mažiausiai patrauklūs – darbai žemės ūkio sektoriuje – gyvulininkystės, daržininkystės, sodininkystės ūkiuose.

Vasaros darbą sieja su pajūriu

Kiekvienais metais didžiausia laisvų darbo vietų pasiūla sezoniniams darbams yra įregistruojama pajūryje Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje ir Druskininkuose. Klaipėdos regionas sezoniniams darbams pritraukia daugiausia darbuotojų iš visos Lietuvos. Kurortuose darbdaviai daugiausiai ieško pardavėjų (ledų ir vaisvandenių pardavėjų, įvairių suvenyrų pardavėjų, nuomos punkto darbuotojų), kavinių ir restoranų darbuotojų (padavėjų, barmenų, virėjų, pagalbinius darbus galinčių atlikti žmonių). Suaugusiems aktyvumu nenusileidžia  ir besimokantis jaunimas. Gegužės – birželio mėnesiais į Klaipėdos jaunimo darbo centras konsultacijų suteikė 767 moksleiviams,  Palangos – apie 100. Birželį darbdaviai pateikė 338 laisvas darbo vieta sezoniniams darbams ir prie 56 buvo pažymėta, kad įdarbintų besimokantį jaunimą.

Vilniaus regione trumpalaikiams darbams jaunimo samdo nedaug

Vilnius bene dosniausias darbo pasiūlymais šalies darbo rinkoje – birželį darbdaviai pateikė 6368 laisvas darbo vietas. Tačiau į sostinės Jaunimo darbo centrą kreipėsi tik keletas darbdavių, pageidaujančių įdarbinti mokinius, ir jie norėjo tik pilnamečių jaunuolių, nes jiems mažiau apribojimų ir reikalavimų, be to,  kaip akcentavo dauguma šalies darbdavių, vyresni jaunuoliai atsakingiau žiūri į savo pareigas ir uoliau atlieka užduotis. Įdarbinti jaunimą iki 18 metų  pasiūlyta natūraliais ir ekologiškais produktais prekiaujančiai internetinei parduotuvei „Balta karvė“, , apželdinimo įmonei UAB „Stebulė“, archeologines ekspedicijas organizuojančiai įmonei „Kultūros vertybių paieška”, kurios ieškojo pakuotojų, pagalbininkų želdinių, gėlynų priežiūrai ir pagalbininkų ekspedicijoms Vilniaus apskrityje.

Trakuose įsikūrusios įmonės lankstesnės nei sostinėje – keletas jų sutiko įdarbinti nepilnamečius sezoniniam darbui: dar neturinčius 18 metų pagalbiniais darbuotojais priėmė UAB „Karališka kibininė“, UAB „Vievio paukščiai“, 2 –  padavėjais UAB „Kiubėtė“ ir UAB „Trakų pica“, 4 mokiniai dirba elektronikos perdirbimo įmonėje Vievyje.

Trakų skyriuje registruotos padavėjo, kambarių tvarkytojo, pagalbinio gamybos darbuotojo laisvos darbo vietos, į kurias gali pretenduoti pilnametystės sulaukę jaunuoliai vasaros sezono metu. Studentus, studijuojančius socialinį darbą, vasaros metu sutinka įdarbinti „Elektrėnų socialinių paslaugų centras“. Iš viso Į Trakų skyrių kreipėsi 14 moksleivių ieškodami darbo vasaros metu.

Trakų darbdavių nuomone, jaunuolius reikia įdarbinti prieš prasidedant sezonui (savaitgaliais), kad būtų galima juos apmokyti darbo vietoje, kadangi vasaros metu, kai daugiausia darbo, ne visada jaunuoliai be darbo patirties suspėja vienu metu mokytis darbo vietoje ir dirbti.

Suvalkijos darbdaviai įdarbina  jaunimą, bet nori pilnamečių

Marijampolėje per du mėnesius daugiausia mokinių ir studentų  įdarbino ledų gamintoja UAB „Iceco“ –  56 pilnamečius  ir  du jaunuolius iki 18 metų,  UAB „Mantinga“ – 11 pilnamečių besimokančių asmenų.

Pirmą kartą  mokinius įdarbinusi UAB „Bistro bistro“,, užsiimantii giros prekyba,  yra patenkinta mokinių darbu ir, kaip sakė,  tai vienas iš būdų užpildyti  laisvas darbo vietas, ypač mažesniuose miestuose.

Suvalkijos dauguma darbdavių patenkinti jaunimo darbu, nes, kaip jie sako, taip įmonės sprendžia darbo jėgos trūkumo klausimą, padidėjus produkcijos gamybai sezono metu.

Jauniesiems marijampoliečiams dėl sausros šiemet sumažėjo vasaros darbų aplinkos tvarkymo įmonėse, kurios priimdavo  mokinius nuo 16 metų. Nemaža dalis mokinių nuėjo padirbėti pas ūkininkus pagal paslaugų kvitus, tačiau  dėl sunkaus darbo ir sąlyginai mažo atlyginimo, jie dažnai nebenori dirbti.

Jauni alytiškiai darbą susiranda nesunkiai

Alytaus regione motyvuoti pilnamečiai moksleiviai darbą vasarai susiranda nesunkiai, ypač paslaugų sektoriuje – dirba pagalbiniais darbininkais, padavėjais, barmenais, indų plovėjais ir pardavėjais. 18-mečiai alytiškiai uždarbiauti vasarai vyksta ir į pajūrį, nes nori suderinti  darbą ir poilsį. Šiuo metu Alytaus teritorinėje darbo  biržoje yra registruota 50 moksleivių, tačiau didžioji dalis – nepilnamečiai.

Šį vasaros sezoną Dzūkijos darbdaviai UAB „Rivona“, UAB „Telemarketing“, UAB „Merkurita“, UAB „Robeks statyba“, UAB „Virtuvės paslaptys“ MB „Lisušis“, VšĮ „Gerumo skraistė“ ir L. Ivanauskienės IĮ „Pachira“ pasiūlė moksleiviams dirbti daržovių fasuotojais, pardavimų telefonu vadybininku, apklausų atlikėju, padavėjais, floristu – pardavėju ir pagalbiniais darbininkais. Darbdavių vertinimai apie jaunimą skiriasi: štai VšĮ „Gerumo skraistė“, dviem mėnesiams įdarbinusi antro kurso studentę, studijuojančią socialinį darbą, tvirtina, kad  „mergina gerai dirba yra aktyvi“, tačiau kai kurie apie besimokantį jaunimą kalba skeptiškai: „nieko gero“, „klausia tik atlyginimo“, „tingi dirbti“.

Žemaitijos darbdaviai skirtingi – Telšiuose  moksleiviai nepaklausūs, o Tauragė –  įdarbinimo lyderė

Žemaitijoje tik keletas darbdavių ryžosi sezonui įdarbinti besimokantį jaunimą – UAB „Unilever Lietuva ledų gamyba" Mažeikiuose, UAB „Versina“ ir UAB „Grizenta“ Telšiuose. Mažeikių verslininkų teigimu, jie nėra suinteresuoti moksleivių sezoniniu įdarbinimu, nes keliama pernelyg daug reikalavimų. Anot jų, moksleivis gali pageidauti dirbti ne visą dieną ir ne kiekvienas fizinis darbas jiems tinkamas.

Kitoks Tauragės darbdavių požiūris į laikiną jaunimo užimtumą vasarą. Per du mėnesius jau įdarbinta 30 moksleivių, iš jų –  18 nepilnamečių. Daugiausia vaikinų – 21 jaunuolis išbandys save darbo rinkoje. Dar 120 mokinių laukia darbo pasiūlymų.

Tauragės regiono moksleiviams vasaros metu dažniausiai siūloma dirbti statybos, medienos apdirbimo įmonėse, duonos gaminių kepėjais,  padavėjais, barmenais, pardavėjais, pakuotojais .  Daugiausiai moksleivių įdarbino statybos įmonės: UAB „Apastata“, UAB „AT14“,  UAB „Šilalės statyba", medienos perdirbimo veiklą vykdanti įmonė UAB "VM Wood", prieskonių gamubos ir fasavimo įmonė UAB „Spaisvilė“, taip pat UAB „Norfos mažmena", UAB „Maxima LT“. Jurbarko savivaldybės ūkininko ūkiai dirbti pagal paslaugų kvitus priėmė 8 moksleivius.

Kaune jaunimui siūloma savanorystė, o Panevėžyje –  krepšinio teisėjų mokykla

Kaune darbu vasarą domėjosi apie 300 moksleivių. Palyginti su praėjusiais metais, jų skaičius padvigubėjo. Studentams atostogų metu įsidarbinti nesudėtinga, ypač aptarnavimo sferoje, tad jie darbo ieško tiesiogiai pas darbdavius. Moksleiviai dažniausiai įsidarbina prekybos, gamybos, šaldytos produkcijos maisto ruošimo ir pakavimo, patalpų ir kitos valymo sektoriaus įmonėse. Prasidėjus uogų sezonui, moksleivius įdarbina ir ūkininkai. Kauno regiono darbdaviai pastebi, kad jaunuoliai labai motyvuoti, atkaklūs ir žingeidūs darbuotojai, kuriems norisi ne tik pinigų užsidirbti, bet ir save išbandyti, išmokti ką nors naujo.

Mokyklą baigiantiems jaunuoliams aktualu yra profesijos pasirinkimas. Todėl vasarą jaunimo darbo centrai jiems siūloma išbandyti save savanorystėje, kurios metu ne tik įgyjama kompetencijų, bet ir galima „pasimatuoti“ profesiją.

Neseniai į Panevėžio jaunimo darbo centrą kreipėsi Aukštaitijos sporto projektai su prašymu informuoti besimokantį jaunimą apie galimybę lankyti teisėjų ir sekretoriato mokyklą. Jaunuoliai, ieškantys darbo vasaros laikotarpiu, yra kviečiami susitikti su projekto vykdytojais. Susitikimo metu bus pateikta informacija apie nemokamą krepšinio teisėjų mokyklą, numatomus susitikimus su profesionaliais teisėjais ir praktikos galimybes. Moksleiviai galės lankyti teisėjų ir sekretoriato mokyklą, o po to – dirbti krepšinio rungtynėse ir užsidirbti. Darbas galės būti derinamas su pamokomis ir mokslo metų eigoje.

Kodėl naudinga dirbti moksleiviui, o jį įdarbinti darbdaviui?

Stebima, kad jaunų žmonių įpročiai darbinantis keičiasi. Jaunuoliai yra motyvuoti, nori dirbti, drąsiau išsako savo pageidavimus, derasi dėl darbo užmokesčio ir kitų sąlygų. Jaunimas labiau pasitiki savimi, ieško jiems patinkančios veiklos, nesiima pirmo pasitaikiusio darbo. Jei darbas jiems nepatinka – meta ir ieškosi kito. Sezoniniai ar trumpalaikiai darbai – puiki galimybė jaunam žmogui išbandyti konkrečią darbo vietą per trumpą laiką, įgyti naudingos patirties, o darbdaviui – iššūkis sudominti jaunąjį darbuotoją, kad šis, esant galimybei, liktų ilgesniam laikui ar ateityje pasirinktų tos srities profesiją. Darbdaviai, įdarbindami moksleivius vasarą, gali pakeisti nuolatinius darbuotojus jiems atostogaujant. Vasaros metu jaunimas gali atlikti daug reikalingų, bet nesudėtingų darbų, kuriems padaryti esamiems darbuotojams trūksta laiko.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 45 jaunimo darbo centrai, kuriuose aptarnaujami darbo ieškantys ir profesinę karjerą planuojantys jaunuoliai iki 29 metų amžiaus bei darbdaviai, siekiantys įdarbinti jaunus asmenis.

 

 Komunikacijos skyrius, (8 5) 236 0799.

Aktualios naujienos  |  Naujienų archyvas