Neįgalieji darbo rinkoje: kaip jiems padedame integruotis?
Aktualios naujienos  |  Naujienų archyvas

2014 m. gegužės 2 d.
Kategorija: Darbo rinkos
 

Atsigaunanti darbo rinka šalyje teikia vilčių ir norintiems dirbti neįgaliesiems. Darbo biržai registruojant daugiau laisvų darbo vietų, didesnė tikimybė, jog ir šiai papildomai darbo rinkoje remiamai tikslinei grupei padidės galimybės įsidarbinti. Lietuvos darbo biržos duomenimis, balandžio 1 dieną šalyje registruota 12,6 tūkst. neįgalių bedarbių – tai 6 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tarp visų registruotų bedarbių jie sudaro 6 proc.

Darbo birža 2013 metais ir šių metų pirmąjį ketvirtį laikiną užimtumą suteikė 3147 neįgaliesiems. Kas antras dirbo viešuosius darbus, kas ketvirtas buvo įdarbinimo subsidijuojant priemonės dalyvis. Profesinę kvalifikaciją ar kompetenciją įgyti ryžosi 4 proc., darbo įgūdžių 2,4 proc. Darbo rotacijos priemonė suteikė galimybę laikinai įsidarbinti 12 neįgaliųjų, bedarbių teritorinis judumas buvo paremtas 8 neįgaliesiems. Nuolatiniam darbui įsitvirtino net 83 proc. buvusių neįgalių bedarbių, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių.

Kur dirba neįgalieji?

Darbo biržai taikant remiamojo įdarbinimo priemones daugiausiai neįgaliųjų buvo įdarbinti didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, apgyvendinimo ir maitinimo, statybos įmonėse. Jie dirba apskaitininkais, pardavėjais, vadybininkais, administratoriais, virėjais, traktorininkais ir apdailininkais. Nuolat Darbo biržos paslaugomis naudojosi ir įdarbino neįgaliuosius UAB „Amber infra“, UAB „Grynas maistas“, UAB „Dominari“ ir UAB „Švaros artelė“.

Organizuojant viešuosius darbus, kurie neįgaliesiems suteikia laikiną užimtumą ir galimybę užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų, ypač aktyvus buvo Druskininkų savivaldybės paslaugų ūkis, Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, UAB „Utenos komunalininkas“, Visagino savivaldybės administracija ir  Pakruojo seniūnija. Turintys negalią žmonės atliko įvairaus pobūdžio laikinus darbus: tvarkė miestų ir gyvenviečių aplinką, atliko einamojo remonto pagalbinius darbus ir kitus priežiūros darbus socialinės ir visuomeninės paskirties objektuose – bibliotekose, mokyklose, vaikų darželiuose, gydymo įstaigose, globos namuose.

Naujos darbo vietos neįgaliesiems

Remiant savarankišką užimtumą 34 neįgalieji įsteigė sau darbo vietas ir taip įsitvirtino darbo rinkoje. Jie tapo triušių augintojais, masažuotojais, fotografais, siuvėjais ir pardavėjais.

Valstybės teikiama parama pasinaudoję darbdaviai įsteigė 148 darbo vietas neįgaliesiems, kurie buvo įdarbinti vairuotojais, bitininkais, virėjais ir operatoriais.

Šalies aukščiausio nedarbo teritorijose įgyvendinus Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus 12 neįgaliųjų sukurtos naujos darbo vietos paslaugų bei pramonės srityse.

Socialinės įmonės – lengvesnis kelias neįgaliesiems įsitvirtinti darbo rinkoje

Lietuvos darbo birža teikia paramą 133 šalyje veikiančioms socialinėms įmonėms, kurios įdarbina tikslinėms grupėms priklausančius asmenis. Socialinėse įmonėse dirba 4620 darbuotojų, priklausančių tikslinėms grupėms. Daugiausia jų įdarbinta pakavimo paslaugų, baldų gamybos, patalpų valymo, drabužių siuvimo, leidybos ir reklamos veiklomis užsiimančiose įmonėse.

Profesinė reabilitacija padeda įveikti barjerus

Profesinės reabilitacijos programa yra skirta atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes įgyjant profesiją arba atnaujinant turėtus profesinius įgūdžius.

Teritorinės darbo biržos nusiuntė 651 neįgalų asmenį dalyvauti pasirinktose paklausiose mokymo programose: apskaitininko, floristo, buhalterio, elektroninio verslo, kasininko pardavėjo, staliaus, želdynų prižiūrėtojo, juvelyro, pynėjo iš vytelių, dailiųjų rankdarbių, duonos gaminių kepėjo, kompiuterių techniko, meninių odos dirbinių gamintojo ir  siuvėjo. Rezultatai rodo, kad per 6 mėnesius, pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, darbo rinkoje įsitvirtino apie 61 proc. dalyvių.

Geras pavyzdys įkvepia ir kitus būti aktyviems

Klaipėdoje neįgali moteris, pasinaudojusi darbo biržos savarankiško užimtumo rėmimo priemonės galimybėmis, 2013 m. pradėjo savo verslą (MB „Greverida“). Įsteigusi sau siuvėjos darbo vietą, ji sėkmingai dirba su Lietuvos bei užsienio klientais.

Neįgali absolventė, baigusi Mykolo Romerio universitetą ir įgijusi finansų valdymo kvalifikaciją, gavusi darbdavio pasiūlymą, šių metų kovo mėnesį buvo įdarbinta trūkstamiems darbo įgūdžiam įgyti paskolų vadybininke Ignalinos kredito unijoje. Darbdavys patenkintas nauja, kvalifikuota darbuotoja, todėl su ja pasirašyta neterminuota darbo sutartis.

Riboto darbingumo vyresnio amžiaus bedarbis 2013 m. įdarbintas subsidijuojant ūkvedžiu VšĮ Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centre. Įmonės direktorė džiaugiasi darbščiu ūkvedžiu, o neįgalusis turi galimybę dirbti kiekvieną dieną po 4 val.

Jaunas 23 metų neįgalus bedarbis 2014 m. sausį buvo įdarbintas subsidijuojant orgtechninės įrangos priežiūros specialistu E. Mickevičiaus IĮ „Technoera“. Įmonė jau ne vienerius metus aktyviai įdarbina neįgalius asmenis, kurie įmonėje dirba daugelį metų.

Neįgaliųjų įtraukimas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones yra teigiamas faktorius, juos sparčiau integruojant į darbo rinką ir visuomenės gyvenimą. Tai liudija ne vieno neįgaliojo istorija.

Neįgalūs asmenys darbo rinkoje papildomai remiami. Jų užimtumui didinti taikomos visos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas, remiamasis įdarbinimas (įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, darbo rotacija, viešieji darbai), parama darbo vietoms steigti (darbo vietų steigimo subsidijavimas, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas, savarankiško užimtumo rėmimas), bedarbių teritorinis judumas.

 

 

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 236 0799.

 

 

Aktualios naujienos  |  Naujienų archyvas