Neseniai Maltoje vykusiame seminare buvo aptarti profesinio mokymo politikos pokyčiai ir kryptys Europos Sąjungos šalyse. Renginyje pristatytos naujausios mokslininkų išvados dėl profesinio mokymo krypčių ir pobūdžio Europos Sąjungoje, apžvelgta Maltos profesinio mokymo sistema ir vykstantys pokyčiai šioje srityje Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.
Europos darbo mobilumo laboratorijos tyrime išryškėjo trys svarbiausi profesinio mokymo veiksniai, į kuriuos orientuojasi valstybinės užimtumo tarnybos: rinkos poreikiai, bendradarbiavimas ir pameistrystė bei specifiniai darbdavių poreikiai. Tyrimą pristačiusio Turino (Italija) universiteto profesoriaus Roberto di Monaco teigimu, šiandien labiausiai profesinio mokymo pokyčius skatina darbdavių poreikių tenkinimas. Šiam poreikiui nustatyti naudojami įvairūs metodai, iš kurių labiausiai paplitusios kiekybinė darbo rinkos ir kokybinė darbdavių poreikių analizės, atliekamos bendradarbiaujant su darbdavių organizacijomis.
Tyrimo duomenimis, praėjusiais metais daugiau kaip pusė ES šalių narių pristatė naujas arba adaptavo jau esamas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios buvo siejamos su profesiniu mokymu. Išaugo mokymo darbo vietoje svarba ir poreikis – tai tapo svarbiausiu naujos aktyvios politikos elementu.
Atlikus Suomijos, Lenkijos, Lietuvos, Austrijos ir Belgijos (atskirai Flandrijos ir Volonijos regionų) profesinio mokymo pokyčių analizę, išskirti trys profesinio mokymo organizavimo modeliai.
Pirmasis – tiesioginio aprūpinimo – orientuotas į esamus darbdavių ir klientų poreikius, taikomas Suomijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Svarbiausi jo pranašumai – greitas atsakas, klientų pasitenkinimas, mokymo efektyvumas, rezultatas – įdarbinimas, o trūkumai – mažesnėms įmonėms sudėtingiau nustatyti aiškius mokymo poreikius, todėl daugiau galimybių pareikšti savo mokymo poreikius turi didelės įmonės.
Antrasis – sisteminis orientuotas į ateityje iškilsiančius poreikius, taikomas Austrijoje ir Belgijos Flandrijos regione. Įgūdžių poreikiai prognozuojami 3-5 metams į priekį. Svarbiausią vaidmenį atlieka teritorinė partnerystė nustatant ir įvertinant sisteminius poreikius. Pranašumai – profesinio orientavimo paslaugos tiek įmonėms, tiek bedarbiams apie bendras tendencijas ir įgūdžių poreikį ateityje, trūkumai – lėtesnė, biurokratinė reakcija į rinkos pokyčius.
Trečiasis – kompetencijų kūrimo modelis yra susijęs su perspektyva, pritaikytas teritoriniu ir sektorių lygmenimis, veikia Belgijos Volonijos regione. Šis modelis susijęs su inovacijomis, technologijų pokyčiais, skirtas aukštos kvalifikacijos specialistams. Trūkumas – netinkamas žemesnės kvalifikacijos specialistų profesiniam mokymui.
Tyrimas suponuoja išvadą: valstybinės užimtumo tarnybos, siekdamos pagerinti įgūdžius ir sumažinti neatitikimus darbo rinkoje, turi žinoti įgūdžių poreikį (sekti, kokie formalių ir neformalių įgūdžių pokyčiai, nustatyti darbdavių poreikius, kurti mokymo programas) ir palaikyti ryšius su visais profesinio mokymo ir įgūdžių nustatymo proceso dalyviais.
Šiame seminare aptariant profesinio mokymo klausimus dalyvavo Europos Komisijos atstovai, Maltos, Austrijos, Belgijos, Estijos, Lietuvos, Suomijos, Prancūzijos, Italijos, Bulgarijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Kroatijos, Slovėnijos ir Vokietijos profesinio mokymo specialistai, mokslininkai, užimtumo tarnybų atstovai, socialiniai partneriai.
Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyrius, tel. 8(5) 236 0799.