Įdarbinimu subsidijuojant siekiama padėti įsitvirtinti darbo rinkoje arba laikinai įsidarbinti darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams, mokant darbdaviams darbo užmokesčio subsidijas.
Bendrosios nuostatos
Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimas reglamentuojamas LR Užimtumo rėmimo įstatymo (Žin., 2006, Nr.73-2762; 2009, Nr. 86-3638) 24 ir 25 str., 2009 m. rugpjūčio 13 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-499 patvirtintu „Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašu“ (Žin., 2009, Nr. 98-4133).
Būtinos sąlygos
Pasiūlymus dėl priemonės organizavimo teritorinėms darbo biržoms gali teikti darbdaviai, kurie:
- Nėra bankrutavę ar bankrutuojantys ar nevykdo restruktūrizacijos;
- Neturi likviduojamos įmonės statuso.
Įdarbinti subsidijuojant gali būti šie bedarbiai:
- neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, registruoti darbo ieškančiais asmenimis;
- neįgalieji, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
- neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;
- rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai;
- pradedantys darbo veiklą pagal įgytą socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikaciją, kai jų užimtumo rėmimas sudaro sąlygas kitiems bedarbiams, turintiems įsipareigojimų šeimai, dirbti;
- ilgalaikiai bedarbiai;
- vyresni kaip 50 metų darbingo amžiaus asmenims;
- nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintiems sergančius ar neįgaliuosius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
- grįžę iš laisvės atėmimo vietų ir kurių laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai;
- iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbę dvejus ir daugiau metų;
- priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas;
- prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas;
- grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų);
- turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą (Žin., 2003, Nr.48-2106).
Finansavimas ir jo trukmė
Už kiekvieną įdarbintą asmenį numatytą laikotarpį kiekvieną mėnesį mokama subsidija darbo užmokesčiui, paskaičiuoto pagal įdarbinto asmens faktiškai dirbtą darbo laiką ir nuo jo apskaičiuotoms valstybinio privalomojo socialinio draudimo įmokoms kompensuoti. Subsidijos dydis negali viršyti 2 Vyriausybės patvirtintų minimaliosios mėnesinės algos dydžių ir sudaro:
- 50 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami 3-14 punktuose nurodyti asmenys;;
- 60 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami 2 punkte nurodyti asmenys;
- 75 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami 1 punkte nurodyti asmenys.
Subsidija darbo užmokesčiui mokama:
- iki 6 mėn., kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais 6,7,9-14 punktuose;
- iki 12 mėn. kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais 3,4,ir 8 punktuose;
- neterminuotai per visą laikotarpį, kai įdarbinami asmenys, nurodyti 1-2 punktuose.
Svarbu žinoti!
Darbo birža, įvertinusi padėtį vietos darbo rinkoje ir apsvarsčiusi su socialiniais partneriais, turi teisę nustatyti prioritetus, prioritetines tikslines grupes ir konkrečias subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo trukmes.
Išsamią informaciją apie įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimą teikia teritorinės darbo biržos.