Nedarbas augo visose šalies teritorijose

2009 m. balandžio 1 d. teritorinėse darbo biržose įregistruoti bedarbiai sudarė 8,2 procento šalies darbingo amžiaus gyventojų. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų per metus išaugo daugiau kaip du kartus (2008 m. balandžio 1 d. buvo 3,5 proc.). Per metus nedarbas išaugo 4,7 proc. punkto.

Bedarbių vyrų dalis tarp darbingo amžiaus vyrų per metus išaugo nuo 3,0 proc. iki 9,5 proc., moterų – nuo 4,0 proc. iki 6,9 proc. Jaunimo nedarbas išaugo daugiau kaip tris kartus: nuo 1,5 proc. punkto iki 5,1 proc. punkto 2009 m. balandžio 1 d.

Per metus nedarbas šalyje išaugo 4,7 proc. punkto, tačiau išliko dideli teritoriniai nedarbo skirtumai. Nedarbas augo visose šalies teritorijose. Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų 2009 m. kovo pabaigoje sudarė 10,4 proc. punkto. 2008 m. kovo pabaigoje šis skirtumas buvo 8,3 proc. punkto.

Balandžio 1 d. didžiausia darbingo amžiaus gyventojų dalis registruota bedarbiais buvo Druskininkuose (13,9 proc.), Akmenės (12,5 proc.) ir Ignalinos (12,1 proc.) rajonuose. Mažiausiai bedarbių buvo tarp Neringos (3,5 proc.) ir Trakų r. bei Elektrėnų (po 4,5 proc.) savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų.

Iš didžiųjų šalies miestų mažiausias bedarbių procentas buvo Kaune (6,6 proc.), didžiausias – Panevėžyje (10,9 proc.), kur per metus fiksuotas ir vienas didžiausių nedarbo augimų.

Darbo jėgos pasiūla išliko aukšta

Per 2009 metų pirmąjį ketvirtį šalies teritorinėse darbo biržose įregistruota 114,7 tūkst. bedarbių. Darbo jėgos pasiūla palyginti su 2008 m. pirmu ketvirčiu išaugo dvigubai. Jei 2008 m. pirmą ketvirtį vidutiniškai per mėnesį buvo įregistruojama per 17 tūkst. bedarbių, tai 2009 m. pirmą ketvirtį – per 38 tūkst.

Apie 44 proc. bedarbių registruotų darbo biržoje - darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, beveik kas penktas - vyresnis nei 50 metų amžiaus, beveik kas trečias - gyvena kaimo vietovėse. Moterys sudarė 39,2 proc., vyrai – 60,8 proc. visų įregistruotų bedarbių. Apie 40 proc. į darbo biržas besikreipiančių bedarbių neturi profesinio pasirengimo, per 14 proc. – nedirbę daugiau kaip 2 metus. Jaunimas tarp besikreipiančių sudarė apie 19 proc.

2009 metų balandžio 1 d. darbo biržos klientais buvo 202,7 tūkst. ieškančių darbo asmenų, iš jų bedarbio statusą turėjo 175,3 tūkst.

Darbo jėgos paklausai sumažėjus, mažėjo įdarbinimas

Per 2009 metų pirmą ketvirtį darbo birža duomenų bazėje registravo 20,2 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų apie 84 proc. buvo skirtos neterminuotam įdarbinimui. Darbo jėgos paklausa, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo apie 48 proc.

Derinant darbo pasiūlą ir paklausą, darbo biržos specialistai per 2009 metų pirmą ketvirtį padėjo susirasti darbą 20,9 tūkst. ieškančių darbo asmenų, tai yra 26,2 proc. mažiau negu pernai (28,4 tūkst.).

Per 84 proc. įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą. Kas penktas - šeštas įdarbintasis - jaunas asmuo iki 25 m. amžiaus ar vyresnis nei 50 m. bedarbis. Moterų įdarbinama daugiau negu vyrų (apie 54 proc. įdarbintųjų). Ilgalaikiai bedarbiai sudaro tik apie 3 proc. tarp visų įdarbintųjų. Veiklą pagal verslo liudijimus per ketvirtį pradėjo 3,7 tūkst. bedarbių arba 3,2 proc. visų registruotų bedarbių.

Didžiausias darbo jėgos poreikis - paslaugų sektoriuje

Iš visų darbo vietų, kurias darbo biržos specialistai 2009 metų pirmą ketvirtį galėjo pasiūlyti ieškantiems darbo asmenims, daugiausia (per 60 proc.) buvo paslaugų sektoriuje. Palyginti su 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu laisvų darbo vietų dalis paslaugų sektoriuje išaugo per 2 proc. punktus, žemės ūkyje – per 1 proc. punkto. Sumažėjo lyginamasis svoris laisvų darbo vietų statybose (2,4 proc. punkto) ir pramonėje (1,4 proc. punkto).

Per 2009 m. I ketvirčio didžiausia darbo jėgos paklausa:

Pastaba: Profesijų ir profesijų grupių pavadinimai pateikti pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK).

Siekiant patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą atskiruose ekonominiuose sektoriuose arba esant įmonės gamybiniam būtinumui, Lietuvos darbo birža per 2009 metų pirmą ketvirtį išdavė/pratęsė 904 leidimus dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, iš jų 395 leidimus dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, 110 leidimų dirbti komandiruotiems užsieniečiams ir 20 leidimų dirbti jūrininkams. Per šį laikotarpį buvo pratęsti 40 leidimų dirbti užsieniečiams pagal darbo sutartis ir 339 leidimai dirbti komandiruotiems užsieniečiams. Palyginti su pernai metų atitinkamu laikotarpiu išduotų leidimų dirbti skaičius sumažėjo per 2,3 karto. Leidimai dirbti buvo išduoti Turkijos (40 % visų leidimų dirbti), Baltarusijos (21 %), Ukrainos (20 %), Kinijos (6 %), Rusijos (4 %), Moldovos (3 %), Indijos (2 %), Gruzijos (2 %) ir kitų valstybių piliečiams. Dažniausiai užsieniečiams buvo išduodami ar pratęsiami leidimai dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, vairuotojais-ekspeditoriais – 261 leidimas dirbti, betonuotojais – 92, metalinių konstrukcijų montuotojais - 91, metalinių laivų korpusų surinkėjais – 86, suvirintojais – 57, mūrininkais – 47, nacionalinių virtuvių restoranų virėjais – 38, dažytojais – 35 ir tinkuotojais – 28 leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota/pratęsta komandiruotiems Turkijos piliečiams 360 (40 proc.) dirbti statybų sektoriuje Turkijos kompanijos KAYI INSAAT SANAYI VE TICARET ANONIM SIRKETI  filiale "KAYI CONSTRUCTION".