|
| 2010 m. sausio 15 d. |
Santrauka
|
Darbo rinka
| | |
Į viršų
|  Nedarbo augimo tempai mažesni negu metų pradžioje
Dideli teritoriniai nedarbo skirtumai
Vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų 2009 metais buvo 9,4 proc., tai yra beveik tris kartus didesnis negu vidutinis metinis 2008 metų nedarbo rodiklis (3,4 proc.). Nedarbas augo visose šalies teritorijose. Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų 2009 m. sudarė 11,0 proc. punkto (prieš metus buvo 6,6 proc. punkto).
2010 m. sausio 1 d. šalyje buvo 268,8 tūkst. bedarbių, kurie sudarė 12,5 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų, tai taip pat beveik tris kartus daugiau negu 2009 m. sausio 1 d. (4,4 proc.). Didžiausias nedarbo augimas fiksuotas 2009 m. pirmame ketvirtyje: sausio mėn. nedarbas augo 1,4 proc. punkto, vasario mėn. – 1,3 proc. punkto ir kovo mėn. – 1,1 proc. punkto. Nuo rugsėjo augimo tempai mažėjo iki 0,2 -0,8 proc. punkto.
Bedarbių vyrų dalis tarp darbingo amžiaus vyrų per metus išaugo nuo 4,6 proc. iki 14,4 proc., moterų – nuo 4,3 proc. iki 10,5 proc. Vyrų nedarbo rodiklis beveik 1,4 karto didesnis negu moterų.
Jauni iki 25 metų bedarbiai 2010 m. sausio 1 d. sudarė 8,1 proc. šalies 16 - 24 metų amžiaus gyventojų. Per metus jaunimo nedarbas išaugo daugiau kaip tris kartus.
|
Didžiausias
|
Ignalinos r. |
17,7 |
+9,4 |
|
Akmenės |
17,6 |
+8,7 |
|
Druskininkų |
17,5 |
+7,8 |
|
Mažiausias
|
Neringos |
4,0 |
+1,9 |
|
Elektrėnų |
8,1 |
+6,7 |
|
Kazlų Rūdos |
8,8 |
+5,7 |
|
Trakų r. |
8,8 |
+6,9 |
2010 m. sausio 1 d. didžiausia darbingo amžiaus gyventojų dalis registruota bedarbiais buvo Ignalinos (17,7 proc.) ir Akmenės (17,6 proc.) rajonuose bei Druskininkuose (17,5 proc.). Mažiausiai bedarbių buvo įregistruota tarp Neringos (4,0 proc.), Elektrėnų (8,1 proc.), Kazlų Rūdos ir Trakų r. (po 8,8 proc.) savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų.
Iš didžiųjų šalies miestų mažiausias bedarbių procentas buvo Kaune (10,9 proc.), didžiausias – Panevėžyje (15,4 proc.). |
Darbo pasiūla
| | |
Į viršų
| Darbo jėgos pasiūla labiausiai augo per pirmąjį ketvirtį
Per 2009 m. šalies teritorinėse darbo biržose įregistruota 369,4 tūkst. bedarbių. Darbo jėgos pasiūla palyginti su 2008 m. išaugo 72,4 proc. Prieš metus buvo registruota 214,2 tūkst. bedarbių. Jei 2008 m. vidutiniškai per mėnesį buvo įregistruojama apie 18 tūkst. bedarbių, tai 2009 m. – beveik du kartus daugiau (apie 31 tūkst.). Daugiausia bedarbių teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota per pirmąjį 2009 m. ketvirtį – 114,7 tūkst., tai sudaro per 30 proc. visų įregistruotų bedarbių per metus.
Kas antras darbo biržoje registruotas bedarbis - darbo rinkoje papildomai remiami asmuo (apie 52 proc.), kas penktas - vyresnis nei 50 metų amžiaus, beveik kas trečias - gyvena kaimo vietovėse. Moterys sudarė 41,2 proc., vyrai – 58,8 proc. visų įregistruotų bedarbių. Apie 39 proc. į darbo biržas besikreipiančių bedarbių neturi profesinio pasirengimo, 14,3 proc. – nedirbę daugiau kaip 2 metus. Jaunimas tarp besikreipiančių sudarė apie 22 proc.
Ilgalaikių bedarbių dalis išaugo
2010 m. sausio 1 d. darbo biržos klientais buvo 311,6 tūkst. ieškančių darbo asmenų, iš jų bedarbio statusą turėjo 268,8 tūkst. Ilgalaikiai bedarbiai 2010 m. sausio 1 d. sudarė 14,4 proc. visų bedarbių. Per metus ilgalaikių bedarbių dalis išaugo daugiau kaip keturis kartus (2009 m. sausio 1 d. ilgalaikiais bedarbiais buvo 3,2 proc.).
|
Darbo paklausa
| | |
Į viršų
| Darbo jėgos paklausa mažėjo
Terminuoto darbo paklausa augo
Įdarbintas kas trečias registruotas asmuo
Iš viso per 2009 m. darbo biržos duomenų bazėje buvo įregistruota 91,8 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 68 proc. buvo skirtos neterminuotam įdarbinimui. Darbo jėgos paklausa palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo apie 16 proc. Terminuotam darbui paklausa išaugo daugiau kaip du kartus: nuo 13,9 tūkst. iki 29,5 tūkst. per 2009 m.
Darbo biržos specialistai per 2009 m. padėjo susirasti darbą 121,8 tūkst. ieškančių darbo asmenų, tai yra 0,6 proc. mažiau negu pernai (122,6 tūkst.). Skirtingai kito neterminuotas ir terminuotas įdarbinimas. Įsidarbinusių nuolatiniam darbui 2009 m. sumažėjo apie 15 proc., bet 2,1 karto išaugo terminuotam. Iš viso pagal terminuotas darbo sutartis pradėjo dirbti 29,0 tūkst. asmenų.
Kas penktas - šeštas įdarbintasis - jaunas asmuo iki 25 m. amžiaus ar vyresnis nei 50 m bedarbis. Moterų įdarbinama mažiau negu vyrų (47 proc. įdarbintųjų). Ilgalaikiai bedarbiai sudaro apie 5 proc. tarp visų įdarbintųjų.
Veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 18,2 tūkst. bedarbių arba beveik 5 proc. visų registruotų bedarbių. Palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo per 14 proc. bedarbių daugiau (15,9 tūkst.).
Daugiau kaip kas antras pasiūlymas darbui – paslaugų sektoriuje
Žemės ūkio sektoriuje darbo jėgos paklausa augo, pramonėje – mažėjo
Iš visų darbo vietų, kurias darbo biržos specialistai 2009 m. galėjo pasiūlyti ieškantiems darbo asmenims, daugiausia (61 proc.) buvo paslaugų sektoriuje. Palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu laisvų darbo vietų dalis žemės ūkio sektoriuje išaugo 1,4 proc. punkto, paslaugose – 0,7 proc. punkto. Sumažėjo lyginamasis svoris laisvų darbo vietų pramonėje (1,6 proc. punkto) ir statyboje (0,6 proc. punkto).
2009 m. darbo jėgos paklausa
Kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams 23,0 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:
2,8 tūkst. dažytojų ir giminiškų profesijų darbininkų;
2,3 tūkst. siuvėjų, siuvinėtojų ir giminiškų profesijų darbininkų;
1,9 tūkst. statybininkų dailidžių ir stalių;
1,7 tūkst. suvirintojų;
1,3 tūkst. kepėjų ir konditerių;
1,1 tūkst. variklinių transporto priemonių mechanikų ir derintojų;
0,9 tūkst. statybininkų, naudojančių tradicines medžiagas;
0,9 tūkst. mūrininkų;
0,9 tūkst. pastatų ir kitokių elektrikų;
0,9 tūkst. mėsininkų, žuvininkų ir giminiškų profesijų darbininkų.
|
Specialistams, jaunesniesiems specialistams ir technikams 20,6 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:
2,5 tūkst. pardavimų vadybininkų;
1,5 tūkst. verslo paslaugų vadybininkų;
1,5 tūkst. administracijos sekretorių ir jaunesniųjų giminiškų profesijų specialistų;
1,1 tūkst. buhalterių;
1,0 techninės įrangos pardavimo atstovų;
0,7 tūkst. apskaitos ir buhalterijos tarnautojų;
0,5 tūkst. draudimo agentų;
0,5 tūkst. bendrojo ugdymo mokytojų.
|
Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojams 14,5 tūkst. darbo vietų iš jų daugiausia:
8,0 tūkst. parduotuvių pardavėjų ir prekių demonstruotojų;
3,2 tūkst. virėjų;
1,9 tūkst. padavėjų ir bufetininkų;
1,1 tūkst. apsaugos darbuotojų.
|
Įrengimų, mašinų operatoriams bei surinkėjams 11,4 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:
4,3 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojų;
2,5 tūkst. lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų;
1,1 tūkst. žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių operatorių;
0,8 tūkst. garo variklių ir katilų operatorių.
|
Pastaba: Profesijų ir profesijų grupių pavadinimai pateikti pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK).
Leidimų dirbti užsieniečiams skaičius mažėjo
Siekiant patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos poreikį atskiruose ekonominiuose sektoriuose arba esant gamybiniam būtinumui įmonėje, Lietuvos darbo birža per 2009 m. išdavė 2239 leidimus dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, iš jų: 1194 leidimai dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, 411 leidimų dirbti komandiruotiems užsieniečiams ir 21 leidimas dirbti jūrininkams. Per šį laikotarpį buvo pratęsti 613 leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje. Palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu išduotų leidimų dirbti skaičius sumažėjo daugiau kaip tris su puse karto.
Per 2009 m. daugiausiai leidimų užsieniečiams buvo išduota dirbti paslaugų (49 proc.) ir pramonės sektoriuose (31 proc.). Statybos sektoriuje buvo įdarbinta 20 proc. visų užsieniečių. Dažniausiai užsieniečiams buvo išduodami / pratęsiami leidimai dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, vairuotojais-ekspeditoriais – 32 proc. leidimų dirbti; laivo metalinių konstrukcijų montuotojais – 14 proc. leidimų dirbti, suvirintojais – 9 proc. leidimų dirbti, betonuotojais, armatūrininkais, betono gaminių liejikais – 7 proc. leidimų dirbti, metalinių laivų korpusų surinkėjais – 6 proc. leidimų dirbti, nacionalinių virtuvių restoranų virėjais – 5 proc. leidimų dirbti, plytų mūrininkais– 3 proc. leidimų dirbti, konsultantais – 3 proc. leidimų dirbti, dažytojais – 3 proc. leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje. | |
|
|
|