Faktai ir skaičiai

Bedarbiai 9,3 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų

Šių metų liepos 1 dieną šalyje buvo 199,3 tūkst. bedarbių - tai sudarė 9,3 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Palyginti su birželio 1 d. nedarbas padidėjo 0,3 proc. punkto.

Sumažėjo vyrų nedarbo augimo tempai. Metų pradžioje beveik dvigubai sparčiau negu moterų augęs vyrų nedarbas, birželio mėnesį augo tik 0,2 proc. punkto. Tiek pat didėjo ir bedarbių moterų dalis tarp darbingo amžiaus moterų. Tačiau vyrų nedarbo rodiklis išlieka žymiai (1,4 karto) aukštesnis už moterų. Bedarbiai vyrai liepos 1 d. sudarė 10,8 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų. Moterų nedarbo rodiklis - 7,7 proc.

Jauni iki 25 metų bedarbiai liepos 1 d. sudarė 5,5 proc. šalies 16-24 metų amžiaus gyventojų, tai yra 0,2 proc. punkto daugiau negu birželio 1d.

Daugėja teritorijų, kuriose nedarbas mažėja

Nors nedarbas šalyje per mėnesį augo, tačiau daugėjo teritorijų, kuriose šis rodiklis mažėjo. Birželio mėnesį nedarbas mažėjo 17-koje savivaldybių, prieš mėnesį tokių teritorijų buvo 12. Didžiausias mažėjimas fiksuotas pajūrio kurortuose: Palangoje – 1,3 ir Neringoje – 0,9 proc. punkto.

8-iose savivaldybėse bedarbių dalis tarp teritorijoje gyvenančių darbingo amžiaus gyventojų nepakito, 35-iose – išaugo. Didžiausias augimas (0,6 proc. punkto) fiksuotas Ukmergėje.

Birželio mėnesį nedarbo lygis nekito keturiose iš dešimties šalies apkričių: Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės ir Utenos. Tarp apskričių didžiausias nedarbas Alytaus apskrityje – 11,6 proc.

Liepos 1 d. didžiausia darbingo amžiaus gyventojų dalis buvo registruota bedarbiais Druskininkų (13,5 proc.), Akmenės r. (13,0 proc.), Šalčininkų r. (12,6 proc.) savivaldybėse. Mažiausias nedarbas - Neringos (2,6 proc.), Trakų (5,2) ir Elektrėnų (5,4 proc.) savivaldybėse.

Iš didžiųjų šalies miestų didžiausias bedarbių procentas (12,2) buvo Panevėžyje, mažiausias (8,2) – Kaune.

Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų birželio pabaigoje sudarė 10,9 proc. punkto. Neliko teritorijų, kuriose nedarbas viršytų 1,5 karto šalies vidurkį.

Antrąjį metų ketvirtį bedarbių kreipėsi mažiau

Šių metų birželio mėnesį į teritorines darbo biržas ieškodami darbo kreipėsi 26,5 tūkst. asmenų, tai yra apie 5 proc. daugiau negu gegužę.

Per antrąjį šių metų ketvirtį bedarbiais buvo įregistruota 83,4 tūkst. asmenų, tai yra ketvirtadaliu mažiau negu per pirmąjį ketvirtį.

Sumažėjo vyrų dalis tarp bedarbiais tapusių asmenų: pirmąjį ketvirtį vyrai tarp visų bedarbių sudarė beveik 61 proc., o antrąjį – 59 proc. Jauni iki 25 metų amžiaus bedarbiai, panašiai kaip ir pirmą ketvirtį, sudarė 18,5 proc., vyresni kaip 50 m. amžiaus asmenys – 21,2 proc.

Birželio mėnesį išaugo besikreipiančių absolventų skaičius, jų įregistruota 1,8 tūkst., tai yra tris kartus daugiau negu gegužę. Iš viso per antrą ketvirtį įregistruota 3,1 tūkst. absolventų.

Apie 39 proc. visų įregistruotų bedarbių neturi profesinio pasirengimo. Daugiausia nekvalifikuotų, beveik 60 proc., yra tarp jaunų bedarbių. Didesnė dalis negu vidutiniškai šalyje neturinčių profesinio pasirengimo ir tarp kaime gyvenančių bedarbių (per 41 proc.)

Kas ketvirtas – penktas asmuo prieš tapdamas bedarbiu dirbo nekvalifikuotus darbus, tokie darbuotojai, esant ekonominiams sunkumams atleidžiami pirmiausia. Kas dešimtas per ketvirtį bedarbiu įregistruotas asmuo anksčiau nėra dirbęs. Kvalifikuoti darbininkai sudaro beveik pusę per ketvirtį bedarbiais tapusių asmenų. Buvę aukštos kvalifikacijos specialistai ir vadovai - per 19 proc. Palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, šios kategorijos asmenų dalis išaugo 3 proc. punktais.

Per šešis šių metų mėnesius bedarbiais tapo 198,1 tūkst. asmenų.

Antrąjį metų ketvirtį augo darbo jėgos paklausa

Birželio mėnesį Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje, panašiai kaip gegužę, buvo registruota 10,3 tūkst. laisvų darbo vietų. Kas ketvirta iš jų buvo skirta terminuotam įdarbinimui. Per antrą ketvirtį darbdaviai registravo 17,8 tūkst. laisvų darbo vietų nuolatiniam ir 8,4 tūkst. terminuotam įdarbinimui.

Palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, darbo jėgos paklausa išaugo per 37 proc. Labiausiai, net 2,5 karto, augo terminuoto darbo pasiūlymų skaičius.

Apie 21 proc. pasiūlymų buvo pramonės, per 13 – statybos, 8,6 proc.- žemės ūkio sektoriuose, likę iš paslaugų sektoriaus. Iš jų daugiausia - 19,6 proc. visų darbo pasiūlymų buvo gauta iš prekybos įmonių. Palyginti su pirmu šių metų ketvirčiu išaugo darbo jėgos paklausa žemės ūkyje (3,7 proc. punkto), statybose – 4,2 proc. punkto, transporto įmonėse – 1,7 proc. punkto. Sumažėjo darbo pasiūlymų iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių.

Antrąjį šių metų ketvirtį daugiausia darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, virėjams, pardavimų vadybininkams, dažytojams, siuvėjams.

Per šešis šių metų mėnesius buvo įregistruota 42,5 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 30,8 tūkst. nuolatiniam įdarbinimui.

Per ketvirtį įdarbinta beveik 34 tūkst.

Birželio mėnesį Lietuvos darbo biržos specialistai padėjo įsidarbinti 11,3 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Per antrą ketvirtį, darbo biržai padedant, darbą ar veiklos sritį susirado 33,8 tūkst. asmenų. Kas ketvirtas iš jų buvo įdarbintas terminuotai. Dar 5 tūkst. bedarbių pradėjo veiklą įsigijęs verslo liudijimus iki 6 mėnesių laikotarpiui.

Šių metų sausio – birželio mėnesiais buvo tarpininkauta 54,7 tūkst. asmenų įdarbinimui. Verslo liudijimus įsigijo 8,5 tūkst. bedarbių.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės sumažino nedarbą 0,9 proc. punkto

Birželio mėnesį į aktyvias darbo rinkos politikos priemones buvo nusiųsta 5,1 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą asmenų. Per antrą šių metų ketvirtį priemonėse pradėjo dalyvauti 14,8 tūkst. asmenų. Daugiausia jų (per 46 proc.) suteiktas laikinas užimtumas dirbant viešuosius darbus. Beveik 3 tūkst. darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių, kurie susiduria su didžiausiais sunkumais darbo rinkoje, įdarbinti subsidijuojant. 3,1 tūkst. nekvalifikuotų bedarbių ar apie atleidimą įspėtų darbuotojų buvo nusiųsta į profesinio mokymo programas.

Per šešis šių metų mėnesius į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 19,8 tūkst. asmenų.

Birželio pabaigoje aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 18,9 tūkst. bedarbių ir dėl šios priežasties jiems buvo sustabdytas bedarbio statusas. Laikinas bedarbių užimtumas leido sumažinti nedarbą šalyje 0,9 proc. punkto.

Pranešimų apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus nemažėja

Per šių metų birželio mėn. gauta 41 pranešimas apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą, įspėti 1678 darbuotojai. Pranešimus gavo Kauno (8 pranešimai), Vilniaus (5), Klaipėdos (5), Šilutės (2), Marijampolės (2), Alytaus (2), Akmenės (2), Ignalinos, Jonavos, Kaišiadorių, Kretingos, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Prienų, Šilalės, Skuodo, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Utenos, Molėtų teritorinės darbo biržos gavo po vieną pranešimą.

Pagrindinės darbuotojų atleidimo priežastys – įmonėms iškeltos bankroto bylos (42 proc.), įmonėse vykstantys struktūriniai pertvarkymai (40 proc.), darbuotojų skaičiaus mažinimas dėl sumažėjusios gaminamos produkcijos paklausos ar nepalankios ekonominės situacijos (18 proc.).

Daugiausia darbuotojų apie atleidimą įspėta viešojo valdymo (38 proc.) t.y. dėl pertvarkymų apskričių viršininkų administracijose, statybų (13 proc.) ir transporto (10 proc.) sektoriuose. Didžiausias, 182 darbuotojų, atleidimas numatomas dėl reorganizacijos Valstybės įmonėje Tarptautinis oro uostas.

Per pirmąjį 2009 m. pusmetį gauta 160 pranešimų, apie atleidimą įspėta 7,1 tūkst. darbuotojų. Per 2008 m. tą patį laikotarpį buvo gauta 41 pranešimas, apie atleidimą įspėta 1,2 tūkst. darbuotojų.

Siekiant švelninti įmonių bankrotų, struktūrinių pertvarkymų ar likvidavimo socialinius padarinius ir suteikti konkrečią pagalbą atleidžiamų darbuotojų greitesniam sugrįžimui į darbo rinką, teritorinių darbo biržų specialistai organizavo susitikimus su įmonių, pranešusių apie atleidimus atstovais ir atleidžiamais darbuotojais, suteikė informaciją apie darbo biržos teikiamas paslaugas, aptarė užimtumo rėmimo priemonių taikymą.

Per 2009 m. birželio mėn. Buvo parengtos 17 tikslinės prevencinės programos atleidimų pasekmėms sušvelninti. Jose numatoma, kad 406 asmenims bus suteiktos informavimo, konsultavimo, individualios veiklos planavimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugos, 89 asmenys dalyvaus aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 283 - bus įdarbinti į laisvas darbo vietas, 190 - numato įsidarbinti savarankiškai. Konsultacijų su atleidžiamais darbuotojais metu yra išsiaiškinama atleidžiamų darbuotojų motyvacija, suteikiama pagalba darbo paieškoje, darbuotojai rengiami integravimuisi į darbo rinką.