Faktai ir skaičiai

Nedarbo augimo tempai lėtėja

2009 m. balandžio 1 d. šalyje buvo registruota 202,7 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Iš jų 175,3 tūkst. turėjo bedarbio statusą. Darbo biržoje registruoti bedarbiai balandžio 1 d. sudarė 8,2 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Išliekant dideliam į darbo biržą besikreipiančių  bedarbių skaičiui ir esant ribotoms galimybėms įsidarbinti augo ir nedarbo rodikliai. Per kovo mėnesį bedarbiais įregistruotų darbingo mažiaus gyventojų dalis išaugo 1,1 proc. punkto. Tačiau šis augimas yra mažiausias nuo metų pradžios. Sausį nedarbas augo 1,4, o vasarį  - 1,3 proc. punkto.

Vyrų nedarbas auga sparčiau

Tarp registruotų bedarbių toliau daugėja vyrų ir mažėja moterų. Balandžio 1 d. 57,8 proc. registruotų bedarbių sudarė vyrai, o moterys – 42,2 proc. Metų pradžioje moterys sudarė 48,4, o vyrai – 51,6 proc.

Bedarbės moterys balandžio 1 d. sudarė 6,9 proc. šalies darbingo amžiaus moterų, o vyrai – 9,5 proc. šios amžiaus grupės šalies vyrų.

Jaunų iki 25 m. amžiaus bedarbių balandžio 1 d. buvo registruota 24,6 tūkst. arba 14 proc. visų registruotų bedarbių. Jaunimas sudaro 5,1 proc. šalies 16-24 metų amžiaus gyventojų.

Iš visų darbo biržoje registruotų bedarbių beveik 69 tūkst. arba per 39 proc. gauna nedarbo draudimo išmokas. Vidutinis išmokos dydis – 720 Lt.Darbo jėgos pasiūla išlieka didelė

Šių metų kovo mėnesį, ieškodami darbo, į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 37,2 tūkst. bedarbių, tai yra panašus skaičius kaip ir vasario mėnesį.

Analizuojant besikreipiančius pagal ankstesnę veiklą, beveik pusė darbą praradusių asmenų yra dirbusių paslaugų sektoriuje. Didžioji jų dalis - buvę mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonių darbuotojai. Apie 22 proc. bedarbių buvo atleisti iš pramonės įmonių, beveik 16 proc. – iš statybų.

Šių metų kovą bedarbiais tapusių asmenų struktūroje, palyginti su 2008 metų kovu, nuo 9,6 proc. iki 16 proc. padaugėjo statybos sektoriaus darbuotojų. Nuo 11,3 iki 9,1 proc. per metus sumažėjo niekur nedirbusių bedarbių.

Daugėja neseniai praradusių darbą bedarbių. Bedarbiai, atleisti per paskutinius tris mėnesius, sudarė 51 proc. visų įregistruotųjų. Prieš metus tokių bedarbių buvo 43,5 proc. Nedirbusių dvejus metus ir daugiau dalis palyginti su 2008 m. kovu sumažėjo nuo 19 iki 14 proc. Per 40 proc. bedarbiais įregistruotų asmenų neturi profesinio pasirengimo.

Teisę į nedarbo draudimo išmokas šį kovą turėjo 19,7 tūkst. bedarbių, tai yra keturis kartus daugiau negu tuo pačiu laiku pernai.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį įregistruota – 114,7 tūkst. bedarbių. Darbo jėgos pasiūla palyginti su 2008 m. pirmu ketvirčiu išaugo dvigubai. Nuo metų pradžios nedarbo draudimo išmokos paskirtos 50,7 tūkst. bedarbių.

Didėja teritoriniai nedarbo skirtumai

Kovo mėnesį daugiau bedarbių užregistruota visose be išimties savivaldybėse. Didžiausias nedarbo augimas fiksuotas  Šalčininkuose 2 proc. punkto, mažiausias – Neringoje 0,1 proc. punkto.

Balandžio 1 d. daugiausia darbingo amžiaus gyventojų registruota bedarbiais Druskininkuose (13,9 proc.), Akmenės (12,5 proc.) ir Ignalinos (12,1 proc.) rajonuose. Druskininkuose ir Akmenės r. nedarbo rodiklis viršijo šalies vidurkį daugiau kaip 1,5 karto.

Mažiausiai bedarbių buvo tarp Neringos (3,5 proc.) ir Trakų r. bei Elektrėnų (4,5 proc.) savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų.

Iš didžiųjų šalies miestų mažiausias bedarbių procentas Kaune (6,6 proc.), didžiausias – Panevėžyje (10,9 proc.), kuriame fiksuotas ir vienas didžiausių nedarbo augimų.

Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų kovo pabaigoje sudarė 10,4 proc. punkto. Vasario mėnesį šis skirtumas buvo 9,8 proc. , sausį -  9,3 proc. punkto.

Darbo jėgos paklausa ir įdarbinimas

Kovo mėnesį Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo 8,5 tūkst. laisvų darbo vietų, apie 85 proc. jų buvo skirtos neterminuotam įdarbinimui.  Darbo jėgos paklausa, palyginti su praėjusių metų kovu, sumažėjo daugiau kaip perpus.

Darbo biržos specialistai, derindami pasiūlą ir paklausą, kovo mėnesį padėjo įsidarbinti 7,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Iš jų 6,2 tūkst. gavo neterminuotą darbą, 1,3 tūkst. pasirašė terminuotas darbo sutartis. Dar 1,1 tūkst. bedarbių nusprendė išbandyti savo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje, įsigiję verslo liudijimus laikotarpiui iki pusės metų.

Kas penktas  buvo įdarbintas prekybos įmonėse, šiek tiek  mažesnė dalis (18,6 proc.)- pramonės įmonėse. Kas dešimtas įdarbintasis gavo darbą statybos arba nekilnojamojo turto, nuomos veikla užsiimančiose įmonėse.

Per pirmąjį  šių metų ketvirtį padėta įsidarbinti beveik 21 tūkst. asmenų. Veiklą pagal lengvatinius verslo liudijimus per ketvirtį pradėjo 3,7 tūkst. bedarbių.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės padėjo pristabdyti nedarbo augimą

Kovo mėnesį į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 3,6 tūkst. asmenų, tai yra penkis kartus daugiau negu vasarį. Augo visų programų apimtys. Tai įtakojo pradėti įgyvendinti ESF projektai „Įsidarbinimo galimybių didinimas“ ir „Laikino užimtumo rėmimas“. Numatoma, kad iš viso šiuose projektuose dalyvaus per 34 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą asmenų.

Daugiausia, 1,6 tūkst. bedarbių bei apie atleidimą įspėtų asmenų  pradėjo mokytis pagal profesinio mokymo programas. Per 600 bedarbių įdarbinti subsidijuojant.  Du kartus daugiau negu prieš mėnesį - beveik 900 bedarbių nusiųsti į viešuosius darbus.Išaugusios laikino užimtumo galimybės padėjo pristabdyti nedarbo augimo tempus šalyje. Kovo pabaigoje aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 9,7 tūkst. asmenų ir todėl jiems buvo sustabdytas bedarbio statusas. Priemonėse dalyvaujantys asmenys sudarė 0,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį 5 tūkst. darbo biržoje registruotų asmenų buvo pasiūlytas laikinas užimtumas .

Pranešimų apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus nemažėja

Per 2009 m. kovo mėn. gauti 28 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus, įspėti 1138 darbuotojai. Dažniausios darbuotojų atleidimų priežastys yra įmonėms iškeltos bankroto bylos (apie 54 proc. visų pranešimų) ir dėl nepalankios ekonominės situacijos įmonėse vykdomi struktūriniai pertvarkymai (29 proc. gautų pranešimų).

Daugiausia, net šeši, pranešimai gauti iš baldus gaminančių įmonių, apie atleidimą įspėti 243 darbuotojai. Penki pranešimai gauti iš statybos įmonių, numatoma atleisti 190 darbuotojų. Keturios medienos ir medienos gaminių gamyba užsiimančios įmonės pranešė apie 149 darbuotojų atleidimą. Taip pat yra gauta pranešimų iš siuvimo, maisto pramonės, prekybos, metalo ir kitų pramonės įmonių.

Daugiausia pranešimų ( po 5) apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus kovo mėnesį gavo Alytaus ir Kauno darbo biržos, kuriuose buvo pranešta atitinkamai apie 261 ir 162 darbuotojų atleidimą. Taip pat pranešimus gavo Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Akmenės, Utenos, Telšių, Marijampolės, Jonavos, Kupiškio, Vilkaviškio, Molėtų ir Biržų darbo biržos.

Per tris 2009 metų mėnesius gauti 75 pranešimai apie grupės darbuotojų atleidimus, kuriuose numatyta atleisti 3339 darbuotojus. 2008 m. per tą patį laikotarpį gauta 15 pranešimų, apie atleidimą įspėti 425 darbuotojai.

Siekiant švelninti įmonių restruktūrizacijos, bankroto ar likvidavimo socialinius padarinius ir suteikti konkrečią pagalbą atleidžiamų darbuotojų greitesniam sugrįžimui į darbo rinką, teritorinių darbo biržų specialistai organizavo susitikimus su įmonių, pranešusių apie atleidimus, atstovais ir atleidžiamais darbuotojais, suteikė informaciją apie darbo biržos teikiamas paslaugas, aptarė užimtumo rėmimo priemonių taikymą. Analizuojamos darbo vietų išlaikymo galimybės, įgijus numatomiems atleisti darbuotojams naują ar papildomą kvalifikaciją, įgyvendinant prevencinio profesinio mokymo programas.

2009 m. kovo mėn. buvo parengta 15 tikslinių prevencinių programų atleidimų pasekmėms sušvelninti. Jose numatoma, kad 316 asmenų bus suteiktos informavimo, konsultavimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugos, 121 asmuo dalyvaus aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 140 - bus įdarbinta į laisvas darbo vietas, 160 - numato įsidarbinti savarankiškai. Konsultacijų su atleidžiamais darbuotojais metu yra išsiaiškinama atleidžiamų darbuotojų motyvacija, suteikiama pagalba darbo paieškoje, darbuotojai rengiami integravimuisi į darbo rinką.

Artimiausiu metu numatomi patvirtinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiančio Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą pakeitimai, išplės galimybes švelninti darbuotojų atleidimų pasekmes dėl globalizacijos, finansų ir ekonominės krizės, panaudojant Globalizacijos padarinių fondo lėšas.

Lietuvos darbo biržos turimais duomenimis, į  Globalizacijos padarinių fondo paramą galėtų pretenduoti: asmenys atleisti iš tekstilės ir medienos apdirbimo bei baldų gamybos įmonių. Didžiausi atleidimai iš tekstilės įmonių: Panevėžyje UAB „Lino audiniai“ 2008 m. rugpjūčio mėn. atleido 939 darbuotojus; Kaune 2008 m. rugsėjo mėn. atleido 282 darbuotojus iš AB „Drobė“ ir 194 darbuotojus  iš  UAB „Filana“. Nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. iš medienos apdirbimo ir baldų gamybos sektoriaus šalyje atleisti 703 darbuotojai. UAB „Baltfora“ Kauno ir Kretingos padaliniuose atleido 137 darbuotojus, Alytuje UAB „Sofa Brands“ numato atleisti 79 darbuotojus, Telšiuose UAB „Ramaudra“ - 69 darbuotojus. Taip pat daugiau nei 600 šio sektoriaus darbuotojų šiuo metu yra prastovose.