|
Remiantis Lietuvos darbo biržos kartu su Švedijos nacionalinės darbo rinkos tarnybos ekspertais parengta metodika, 2012 m. spalio-lapkričio mėn. buvo vykdomos darbdavių apklausos darbo jėgos poreikiui 2013 m. įvertinti. Ateinančių metų prognozei apklausti 4 tūkst. darbdavių. Apklausos rezultatų reprezentatyvumas pasiektas proporcingai parenkant darbo rinkos dalyvius pagal nuosavybes formas, ekonomines veiklas ir dirbančiųjų skaičių.
Didžiausią apklaustųjų dalį sudarė paslaugų sektoriaus įmonės (56 proc.) ir pramonės įmonės (26 proc.). Daugiau kaip pusė apklaustųjų smulkaus verslo atstovai – įmonės, kuriose dirba iki 50 darbuotojų. Apklausoje dalyvavusiose įmonėse dirba 0,25 mln. darbuotojų. Darbdavių atsakymai į klausimus apie verslo veiklos perspektyvas, darbo vietų steigimą ir likvidavimą įmonėse leido numatyti darbo rinkos poreikių tendencijas ir parengti Įsidarbinimo galimybių barometrą šalyje ir 10 apskričių 2013 metams. |
Parsisiųsti Darbo rinkos prognozės leidinį (PDF) |
Numatomos šios pagrindinės 2013 metų darbo rinkos tendencijos:
-
Nedarbas stabilizuojasi, tačiau padėtis darbo rinkoje išliks sudėtinga.
-
Siekiant sušvelninti struktūrinį nedarbą, vienas pagrindinių uždavinių bus suderinti neatitikimą darbo rinkoje kiekybiniu ir kokybiniu aspektu.
-
Konkurencija dėl darbo jėgos ir pažangių technologijų plėtra turės įtakos darbo jėgos ir pareigybių struktūros pokyčiams.
-
Išliks teritoriniai nedarbo skirtumai, rodantys nepakankamą darbo jėgos mobilumą šalies viduje.
-
Daugiausiai darbo pasiūlymų – paslaugų ir pramonės sektoriuose.
-
Darbo jėgos pasiūloje mažės jaunimo.
Atsigaunanti šalies ekonomika 2011 ir 2012 metais turėjo teigiamos įtakos darbo rinkai. Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių bedarbių skaičius sumažėjo 8 proc. Prognozuojama, kad registruotas nedarbo lygis mažės ir toliau, tačiau registruoto nedarbo rodikliai išliks aukšti. Tyrimas rodo, kad padėtis darbo rinkoje 2013 metais yra optimistiškesnė nei 2012 metais. Bedarbių skaičius sumažės, o įdarbinimas padidės.
Pastaraisiais metais išryškėję teritoriniai nedarbo skirtumai išliks ir 2013 metais. Santykis tarp aukščiausio ir žemiausio registruoto nedarbo bus apie 4 kartus. Vidutinis metinis nedarbas mažės visuose teritorinių darbo biržų skyriuose. Tarp didžiųjų miestų nedarbo lygis labiausiai sumažės Alytuje ir Vilniuje, mažiausiai keisis Marijampolėje ir Tauragėje.
Prognozuojama, kad 2013 metais įdarbinimas išaugs apie 2-3 proc. Tikimasi, kad darbo biržai tarpininkaujant darbą kas mėnesį susiras vidutiniškai po 17 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Augant darbo jėgos paklausai, nepakaks pasirengusių darbo rinkai darbuotojų esamoms darbo vietoms užpildyti. Bedarbių struktūroje išliks didelė dalis nepasirengusių darbo rinkai, be profesinio mokymo ir turinčių nepaklausias darbo rinkoje profesines kvalifikacijas. Išliekant aukštam nedarbo lygiui šalyje, bus susiduriama su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Todėl 2013 metais bus itin aktuali darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema. Nuo 2011 ir 2012 metų išryškėjusios užimtumo didėjimo ir nedarbo mažėjimo tendencijos tęsis ir toliau. Kita vertus, ekonomikos raida skatins didinti darbo ieškančių žmonių konkurencinius gebėjimus, siekiant tenkinti augančius darbdavių reikalavimus. Todėl sprendžiant nedarbo problemas dar labiau išryškės tam tikros darbo jėgos nepakankami konkurenciniai gebėjimai.
Darbo rinka sparčiai kinta: specialistų paklausa didėja – darbdaviai nuolat ieško darbuotojų, skelbia įvairių naujų darbo pasiūlymų, kurie aktualūs ne tik darbo neturintiems, bet ir dirbantiesiems – jiems aktualus ir esamo darbo keitimas, geresnio ir pelningesnio darbo paieškos. Stebima, kad Lietuvos darbo rinkoje vyravusią kelerius pastaruosius metus kiekybės problemą keičia kokybės problema. Anksčiau laisvų darbo vietų buvo registruojama mažai, o bedarbių gretos didėjo. Tačiau šiuo metu, kai darbdaviai registruoja vis daugiau laisvų darbo vietų, iškyla kokybės problema. Darbdaviai vis dažniau kalba apie atsirandantį profesijų trūkumą. Bedarbiai neturi specifinių žinių, o kvalifikuotų darbuotojų atlyginimai neskatina šių žinių įgyti. Problema ta, jog aukštosios mokyklos rengia labai plataus profilio specialistus, turinčius tik bendrinių žinių. Todėl darbo rinkoje nuolat trūksta specialistų, kurie išmanytų tam tikras specifines sritis.
Darbo rinkos prognozių ir įsidarbinimo galimybių barometrų 2013 pristatymai bus organizuojami visose teritorinėse darbo biržose, kuriuose dalyvaus regiono darbdavius, socialinius partnerius, švietimo įstaigų atstovus, profesinių sąjungų ir bendruomenių atstovus. Informacija bus skelbiama teritorinių darbo biržų informacijos stenduose, Jaunimo darbo centruose, informaciniuose konsultaciniuose centruose. Teritorinės darbo biržos taip pat organizuos Darbo rinkos prognozių ir įsidarbinimo galimybių barometrų 2013 pristatymus mokyklose.
Daugiau informacijos apie Teritorinių darbo biržų darbo rinkos prognozę ir įsidarbinimo galimybių barometrus 2013 metams bei apie organizuojamus prognozių pristatymo renginius galite rasti Teritorinių darbo biržos svetainėse.